Kodėl pigų bepilotį tenka stabdyti milijonus kainuojančiu „Eurofighter“ naikintuvu?

Sekite TechNaujienos Google

Maždaug 10 tūkst. JAV dolerių vertinamas „Gerbera“ tipo bepilotis ir dešimtis milijonų kainuojantis „Eurofighter“ – toks technikos kainų kontrastas išryškėjo po rugsėjo 14–15 d. incidento Lietuvoje. Vis dėlto gynybos sąskaitą sudaro ne naujo naikintuvo pirkimas: svarbiau, kiek kainuoja jo skrydis, panaudotas ginklas ir kiek tokių taikinių reikėtų perimti vienu metu. Šis atvejis leidžia išnagrinėti, kodėl NATO investuoja į pigesnį kovos su dronais sluoksnį.

Rugsėjo 14–15 d. naktį iš Baltarusijos pusės Lietuvos oro erdvę pažeidusį bepilotį neutralizavo NATO oro gynybos misiją iš Zoknių vykdę Italijos karinių oro pajėgų „Eurofighter“ naikintuvai. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rugsėjo 18 d. pareiškime patvirtinta, kad liekanose buvo rastas ir neutralizuotas sprogstamasis užtaisas. Dėl orlaivio kilmės, priklausomybės bei galimų tikslų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Viešojoje erdvėje šis orlaivis identifikuotas kaip „Gerbera“ – Rusijos naudojamas nedidelis bepilotis, galintis atlikti klaidinančio taikinio, žvalgybos ar smūgio funkciją. Tačiau tiksli Lietuvoje numušto egzemplioriaus komplektacija, jo pirkimo kaina, panaudotas perėmimo ginklas ir visos operacijos sąskaita viešai nepatvirtinti. Toliau pateiktas palyginimas rodo technologijų kainų mastą, o ne konkretaus incidento finansinę ataskaitą.

Ši detalė svarbi ir visuomenės saugumui. Sprogmenį gabenantis aparatas nėra vien nekaltas oro erdvės pažeidėjas: sprendžiant, kuo ir kada jį stabdyti, tenka įvertinti ne tik ginklo kainą, bet ir galimą žalą žmonėms bei infrastruktūrai. Kaip elgtis pačiam pastebėjus tokį objektą, jau rašėme praktiniame gide apie karinį droną.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Rugsėjo 26-osios naktį laukia ypatingas reginys: prie pilnaties danguje – dvi planetos

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Žmogus ringe susikovė su robotu „Terminatoriumi“: dvikova pribloškė žiūrovus (vaizdo įrašas)

5 min. skaitymo • prieš 18 val

JAV pristatė ilgai slėptą naują raketą: ji keičia naikintuvų oro kovos galimybes

Visi naujausi straipsniai →

Dronas už kelis tūkstančius, naikintuvas – už dešimtis ar šimtus milijonų

JAV kariuomenės ODIN karinės technikos duomenų bazėje „Gerbera“ vieneto vertė įvertinta maždaug 10 tūkst. JAV dolerių. Tai apytikris įvertis, o ne Rusijos pirkimo sutarties ar konkretaus Lietuvoje numušto aparato kaina: skirtingų versijų įranga ir paskirtis gali skirtis. Ukrainos žvalgybos techninių duomenų bazėje šis dronas aprašomas kaip kelioms užduotims pritaikomas aparatas.

„Eurofighter“ kaina priklauso nuo gamybos laikotarpio, komplektacijos ir sutarties apimties. 2025 m. JK paskelbė iki 8 mlrd. svarų vertės 20 naujų „Typhoon“ eksporto susitarimą su Turkija. Šio paketo negalima laikyti vien lėktuvų gamybos sąskaita, todėl konkretesnis orlaivio vertės orientyras pateiktas žemiau iš senesnių JK parlamento duomenų. Svarbiausia išlaidos už vieną perėmimą: orlaivio vertė nereiškia, kad kiekvieną kartą jis perkamas iš naujo.

Istorinis, bet aiškiau apibrėžtas palyginimas: JK parlamente paskelbtais duomenimis, 2004 m. „Typhoon“ vieneto gamybos kaina buvo 49,1 mln. svarų. Tai 2004 m. duomuo, ne 2026 m. Italijos naikintuvo rinkos kaina; jis tik patvirtina, kad kalbame apie dešimčių milijonų vertės karinę platformą.

Dar vienas dažnai pamirštamas rodiklis – skrydžio valandos kaina. JK gynybos ministerija 2010–2011 finansiniams metams buvo paskelbusi maždaug 70 tūkst. svarų už „Typhoon“ skrydžio valandą, tačiau tai platus tuometinis rodiklis, apėmęs priežiūrą, degalus, personalą, nusidėvėjimą ir kapitalo sąnaudas. Jis netinka kaip šiandienos Italijos misijos sąskaita. Vėlesniais metais JK ministerija bendro naujo įkainio viešai nepateikė, motyvuodama komerciniais interesais.

Kainų palyginime svarbiausia ne vienkartinė lėktuvo įsigijimo vertė, o perėmimo savikaina. Prie naikintuvo skrydžio išlaidų prisideda sunaudotas ginklas ir jo atsargų papildymas. Todėl net kelių dešimčių tūkstančių vertės bepiločių serija gali tapti brangia gynybos užduotimi, jeigu kiekvieną tenka medžioti naikintuvu. Konkretaus rugsėjo incidento šaudmens tipas ir operacijos išlaidos neskelbiami – tikslaus skrydžio bei raketos kainų santykio šiam atvejui apskaičiuoti negalima.

Kodėl NATO renkasi brangų perėmimą – ir kaip tai ketina pakeisti Lietuva?

Naktį virš valstybės teritorijos aptikus nežinomą orlaivį, tinkamiausia priemonė priklauso nuo jo vietos, greičio, grėsmės ir to, kokios sistemos pasirengusios veikti tuo konkrečiu metu. Naikintuvas gali greitai pasiekti taikinio rajoną ir atlikti oro gynybos užduotį, tačiau iš viešų pranešimų negalime nustatyti, ar tą naktį Lietuvoje buvo realiai prieinama pigesnė ir tokia pat saugi alternatyva.

Pati NATO pripažįsta ilgalaikę ekonominę problemą. Birželio 17 d. kalbėdamas Latvijoje Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte aiškino, kad brangių perėmėjų naudojimas prieš pigius dronus ilgainiui netvarus ir reikia panašios kainos antidroninių technologijų. Tačiau tokios priemonės nepakeičia visos oro gynybos: jų veikimo nuotolis, aptikimas ir taikinio perėmimo galimybės skiriasi.

Konkreti alternatyva jau egzistuoja. NATO pristatytas „Merops“ yra nuo mobilios platformos paleidžiamas dronas perėmėjas; JAV pareigūnų nurodyta vieno aparato kaina – maždaug 14,5 tūkst. dolerių. Tai netgi gali būti daugiau už paprastą „Gerbera“, bet vis tiek kitokios kainų kategorijos sprendimas nei naikintuvas su brangia raketa. Šis palyginimas nereiškia, kad „Merops“ būtų galėjęs perimti būtent Lietuvoje užfiksuotą taikinį – tokių duomenų nepaskelbta.

Lietuva jau keičia savo pajėgumus. Rugsėjo 2 d. Gynybos resursų agentūra pranešė apie paspartintus trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomųjų dronų perėmėjų partijų pirkimus. Rugsėjo 4 d. Krašto apsaugos ministerija paskelbė planą už maždaug 5 mln. eurų kurti bendrą oro erdvės stebėjimo sistemą, sujungiančią skirtingų institucijų radarų ir jutiklių duomenis. Svarbu, kad tai pirkimai ir kuriami sprendimai, o ne įrodymas, jog visa įranga jau veikia visoje šalyje.

Technologinė logika paprasta: nepakanka turėti pigų perėmėją – pirmiausia būtina laiku aptikti mažą taikinį, nustatyti jo padėtį ir perduoti duomenis gynybos sistemai. Būtent todėl priešlėktuvinės gynybos klausimas apima radarus, ryšį, valdymą ir kelis skirtingus ginklus, o ne vien naikintuvo pakeitimą dronu. Apie kitą šios grandinės dalį, Lietuvoje kuriamą mobilų sprendimą, pasakojome straipsnyje „Senas telefonas gali padėti aptikti droną“.

Vienas sėkmingas perėmimas rodo, kad į pavojų buvo sureaguota, bet savaime neatsako į klausimą, kaip tokia sistema atlaikytų daug vienu metu pasirodančių pigių taikinių. NATO liepą paskelbė apie daugiau kaip 40 mlrd. dolerių sąjungininkų investicijų į kovos su dronais pajėgumus per penkerius metus. Plačiau šį sprendimą esame aptarę NATO investicijų apžvalgoje.

Esminis klausimas – kiek kartų tokį perėmimą tektų kartoti. Jei priešininkas vienu metu pasiųstų dešimtis pigių dronų, naikintuvų skrydžių, pilotų budėjimo ir raketų poreikis augtų kur kas sparčiau nei atakuojančios pusės išlaidos. Todėl Lietuvos investicijos į mažų taikinių aptikimą ir pigesnius perėmėjus svarbios ne kaip „Eurofighter“ pakaitalas visais atvejais, o kaip papildomas oro gynybos sluoksnis. Rugsėjo incidento operacijos kaina nepaskelbta, tačiau drono ir jam priešpriešinamų priemonių kainų skirtumas atskleidžia, kodėl būtina keisti gynybos ekonomikos balansą.