„Eurostat“: verslui dujos Lietuvoje per metus atpigo 12,5 proc. – vienas didžiausių kritimų ES

Sekite TechNaujienos Google

Europos statistikos tarnyba „Eurostat“ lapkričio 4 d. paskelbė naujus pirmojo 2026 metų pusmečio duomenis apie dujų kainas verslui. Lietuvoje ne buitiniams vartotojams vidutinė dujų kaina per metus sumažėjo 12,5 proc. – tai vienas didžiausių kritimų Europos Sąjungoje. Bendras ES vidurkis mažėjo 6,7 proc. Paskelbti duomenys aktualūs Lietuvos gamybos, šilumos ir kitų energijai imlių sričių įmonėms, tačiau nėra tiesioginis prognozės apie artimiausio mėnesio sąskaitas pažadas.

„Eurostat“ pranešime nurodyta, kad pirmąjį 2026 metų pusmetį vidutinė dujų kaina ES ne buitiniams vartotojams sudarė apie 0,06 euro už kilovatvalandę. Palyginti su pirmuoju 2025 metų pusmečiu, ji sumažėjo 6,7 proc., tačiau palyginti su antruoju 2025 metų pusmečiu buvo 1,8 proc. didesnė. Skirtingi palyginimo laikotarpiai paaiškina, kodėl viename pranešime galima matyti ir metinį pigimą, ir pusmetinį brangimą.

Kur dujų kainos krito labiausiai?

Pramonės dujų kainos ES šalyse lyginamos pagal suderintą statistiką, tačiau jų dydis priklauso nuo nacionalinių dujų rinkų, mokesčių, infrastruktūros ir tiekimo sutarčių. Dėl to vienodas procentinis sumažėjimas nereiškia vienodo sutaupytų eurų kiekio. Pavyzdžiui, energijai imli gamykla gali pirkti didelį dujų kiekį pagal ilgalaikę sutartį, o mažesnė įmonė labiau priklausyti nuo trumpalaikių tarifų. „Eurostat“ metodika leidžia palyginti tipinę apibrėžtą verslo vartotojų grupę, bet ne kiekvieną atskirą bendrovę.

Lietuvos rodiklis – 12,5 proc. metinis sumažėjimas – išsiskiria platesniame ES kontekste. Tačiau palyginimas su tuo pačiu ankstesnių metų pusmečiu ir palyginimas su ką tik pasibaigusiu pusmečiu pasako skirtingus dalykus. ES vidurkis nuo 2025 m. antrojo pusmečio net šiek tiek pakilo, nors metinis palyginimas rodo pigimą. Skaitytojui tai svarbu, nes sezoniškumas, šildymo poreikis ir sutarties peržiūros datos gali pakeisti realias išlaidas. Todėl pranešimuose geriausia visada nurodyti tikslią statistikos laikotarpio ribą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

NASA ruošia neįprastą kelionę į Marsą: du zondai lapkričio 7 ir 9 d. pasinaudos Žemės gravitacija

4 min. skaitymo • prieš 36 minutės

Ketvirtadienį NASA astronautai planuoja paskutinį TKS energijos sistemos atnaujinimą: galia išaugs iki 215 kW

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

NASA dronu išbandė sistemą, kuri Mėnulyje pati pasirinks saugią nusileidimo vietą

Visi naujausi straipsniai →

Energijos kainų stabilumas gali padėti įmonėms planuoti biudžetus ir investicijas, bet dujų kainą reikia vertinti kartu su elektros, darbo, logistikos ir žaliavų sąnaudomis. Lietuvos duomenų centrų plėtros planų kontekste ypač aktualus elektros tiekimas, o kai kuriose pramonės šakose svarbesnės gamtinės dujos. Taigi ši „Eurostat“ statistika nėra vienas universalus Lietuvos konkurencingumo indeksas; ji atskleidžia vieną reikšmingą sąnaudų grandį.

Duomenys apima 25 valstybes, turinčias atitinkamą kainų statistiką. Net 24 šalyse metinis kainų pokytis buvo neigiamas. Didžiausi sumažėjimai fiksuoti Belgijoje ir Prancūzijoje – po 13,1 proc., Lietuvoje – 12,5 proc., Vengrijoje – 11,6 proc., Bulgarijoje – 10,8 proc. Vienintelė kainų padidėjimą fiksavusi šalis šiame palyginime buvo Švedija, kur rodiklis pakilo 3,1 proc.

Eurostat taip pat paskelbė, kad aukščiausios vidutinės dujų kainos užfiksuotos Švedijoje – 0,11 euro už kilovatvalandę, Suomijoje – 0,09 euro ir Nyderlanduose – 0,08 euro. Pigiausios dujos šioje verslo vartotojų grupėje buvo Bulgarijoje ir Belgijoje, maždaug po 0,04 euro. Vis dėlto net ir tie patys tarifai gali skirtingai veikti įmones, nes gamybos procesai, sutartys ir suvartojimas nėra vienodi.

Kodėl šie skaičiai neapibūdina namų ūkių sąskaitų?

„Eurostat“ nagrinėjama grupė apibrėžta pagal konkretų metinį suvartojimą. Tai leidžia nuosekliau lyginti pramonės vartotojų kainas, tačiau daugumos gyventojų vartojimas yra nepalyginamai mažesnis. Namų ūkiams dažnai taikomos kitos sutartys, mokesčių sąlygos ar tiekimo paketai, todėl pramonės rodiklių pokytis negali būti tiesiog perkeliamas į būsto šildymo sąskaitą. Be to, statistiniai duomenys apibūdina jau pasibaigusį pusmetį ir nebūtinai atskleidžia artimiausių savaičių biržos kainų dinamiką. Norint įvertinti konkrečią šeimą, reikėtų žiūrėti į jos faktinį tarifą ir sunaudotą kiekį.

Statistika taikoma ne buitiniams vartotojams, kurių metinis gamtinių dujų suvartojimas siekia nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. gigadžaulių. Tai specifinė vartotojų grupė, todėl duomenų nereikėtų painioti su individualių namų šildymo sąskaitomis ar mažų įmonių tarifais. Be to, kainos apima tam tikrus mokesčius ir rinkos sąlygas, kurios šalyse skiriasi.

Lietuvos pramonei svarbi ilgalaikė energijos kainų tendencija, nes ji veikia gamybos savikainą ir konkurenciją eksporto rinkose. Tačiau verslo sprendimus lemia ne vien statistinis vidurkis: reikalingas sutarties laikotarpio, tinklo mokesčių ir vartojimo grafiko palyginimas. Didelių duomenų centrų ir pramonės plėtros planai Lietuvoje irgi parodo, kad energijos tiekimo patikimumas greta kainos tampa esmine konkurencingumo sąlyga.

„Eurostat“ duomenys rodo realų vidutinės kainos sumažėjimą Lietuvoje, bet negarantuoja, kad kiekvienos įmonės išlaidos sumažėjo tiek pat. Norint atsakyti, kuri įmonė laimėjo daugiausia, reikėtų atskiros konkrečių sutarčių ir vartojimo analizės.