Senas telefonas gali padėti aptikti droną: kaip veikia lietuvių kuriamas „Drone Radar“?

Sekite TechNaujienos Google

Senas išmanusis telefonas, gulintis stalčiuje, gali tapti papildomu dronų aptikimo jutikliu. Lietuvių startuolio „Mainline“ kuriamas „Drone Radar“ sujungia gyventojų telefonų mikrofonus į bendrą akustinį tinklą. Po rugsėjo viduryje įvykusio drono incidento Lietuvoje projekto kūrėjai pranešė apie užfiksuotą signalą ir kviečia gyventojus prisidėti. Tačiau kaip ši technologija veikia ir ar vieno telefono pakanka patikimai nustatyti grėsmę?

Rugsėjo 15 d. iniciatyvos pranešime skelbta, kad į Lietuvos oro erdvę patekusio drono signalą užfiksavo „Baltic Towers“ ryšio bokšte įrengtas „Drone Radar“ tinklo jutiklis. Tai projekto kūrėjų pateikta informacija apie vieną sensoriaus užfiksuotą signalą, o ne įrodymas, kad kiekvienas programėlę turintis telefonas gali savarankiškai atpažinti ir tiksliai sekti bet kurį droną. Nuo birželio veikiančioje iniciatyvoje, jos rengėjų duomenimis, jau dalyvauja daugiau kaip 1 000 žmonių, o tikslas – 10 000 aktyvių naudotojų. Rugsėjo 13 d. išplatintame projekto pranešime taip pat paskelbta apie „iPhone“ naudotojams skirtą programėlę.

Telefonas klausosi variklio, bet nėra įprastas radaras

Technologijos pagrindas – mikrofonas, o ne radijo bangas siunčiantis radaras. „Drone Radar“ ieško akustinių požymių, būdingų bepiločių orlaivių varikliams, ypač žemo dažnio garsų. Telefonas gali būti paliktas prie lango ir prijungtas prie įkroviklio, kad nuolat stebėtų aplinkos garsą. Net senesnis „Android“ įrenginys su veikiančiu mikrofonu gali būti naudingas – jam nereikia itin spartaus procesoriaus.

Pagal pačių kūrėjų skelbiamą techninį paaiškinimą, pirminė garsų analizė vyksta telefone. Užfiksavus įtartiną garso požymį, į serverius perduodamas trumpas fragmentas ir apytikslė vietos informacija. Ten įrašą galima lyginti su kitų jutiklių duomenimis bei viešais skrydžių duomenimis, kad, pavyzdžiui, praskrendantis lėktuvas nebūtų palaikytas dronu. Kelių skirtingose vietose esančių jutiklių sutampantys signalai gali padėti įvertinti galimą objekto vietą ir judėjimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

M+S padangos: ar tikrai Lietuvoje su jomis galima važinėti žiemą?

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Paaiškėjo, kokio dydžio išpirkos reikalauja „Revolut“ klientų duomenis gavę programišiai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Pastebėjote karinį droną? 7 dalykai, kuriuos turi žinoti kiekvienas

Visi naujausi straipsniai →

Tačiau mikrofonas negali matyti visko. Aptikimas priklauso nuo atstumo, oro sąlygų, pastatų, aplinkos triukšmo ir paties drono garso. Tyliau skrendantys aparatai arba miesto garsų užgožti varikliai gali būti sunkiai atpažįstami, o panašūs pašaliniai garsai – sukelti klaidingą įtarimą. Todėl „Drone Radar“ reikėtų laikyti papildomu informacijos šaltiniu, o ne kariuomenės radarų ar oficialių perspėjimų pakaitalu.

Kaip prisijungti ir ką svarbu žinoti apie privatumą?

Nemokama programėlė „Drone Radar by Mainline“ rugsėjį tapo prieinama tiek „Android“, tiek „iOS“ naudotojams. Informaciją apie projektą ir prisijungimą galima rasti oficialiame „Drone Radar“ puslapyje. Norint prisidėti nuolat, patogiausia naudoti nebenaudojamą, bet veikiantį telefoną, prijungtą prie elektros ir, jei įmanoma, „Wi-Fi“. Įrenginį verta laikyti apsaugotoje vietoje šalia lango – lauke jo negalima palikti ten, kur pateks lietus ar jis galėtų perkaisti.

Kūrėjų teigimu, programėlė nuolat nesiunčia viso aplinkos garso srauto: pirmiausia jį analizuoja telefone ir perduoda tik trumpus įtartinus fragmentus. Vis dėlto tokiuose fragmentuose gali atsitiktinai atsidurti ir žmonių balsai. Projekto paaiškinime nurodoma, kad viešame žemėlapyje įrenginio vieta maskuojama, tačiau serveriams perduodama apytikslė buvimo vieta. Prieš įdiegiant programėlę verta susipažinti su jos leidimais ir privatumo informacija.

Svarbu atskirti projekto siekį nuo dabar patvirtintų galimybių. Kūrėjų svetainėje tebėra ankstesnio etapo paaiškinimas, kad programėlė dar nesiunčia individualių perspėjimų, o tinklas kaupia duomenis ir tobulina algoritmą. Rugsėjį jau pranešama apie veikiančias abiejų mobiliųjų platformų programėles bei tinklo užfiksuotą drono signalą, tačiau tai savaime nepatvirtina kiekvienam naudotojui garantuojamų realaus laiko įspėjimų ar nepriklausomai išmatuoto aptikimo tikslumo.

Jei kyla realus oro pavojus, pirmiausia reikia vadovautis oficialiais valstybės institucijų perspėjimais. „Drone Radar“ gali papildyti bendrą situacijos vaizdą, bet neturėtų būti vienintelis pagrindas spręsti, ar konkrečioje vietoje saugu. Apie kitas Lietuvoje naudingas grėsmių stebėjimo programėles „TechNaujienos.lt“ jau rašė atskirai.