NATO pasirinko 16 naujų kovos su dronais sprendimų: įsigijimą sąjungininkams žada gerokai paspartinti

Sekite TechNaujienos Google

NATO lapkričio 5 dieną paskelbė naują būdą greičiau įsigyti priemonių prieš bepiločius orlaivius. Aljanso Ryšių ir informacijos agentūra (NCIA) iš penkių bendrovių atrinko 16 kovos su dronais sprendimų, kuriuos sąjungininkai galės įsigyti per bendrą katalogą, neatlikdami kiekvieno pirkimo nuo pradžių. Tai konkretus atsakas į pasikeitusią grėsmių aplinką, kai mažas ir palyginti nebrangus dronas gali priversti naudoti gerokai brangesnes gynybos priemones.

Pasak NATO pranešimo, bendras mechanizmas vadinamas kovos su bepiločių orlaivių sistemomis prekyviete (angl. C-UAS marketplace). Tai ne viena nauja raketa ar radaras, o skirtingų priemonių įsigijimo sistema. Ji turėtų sutrumpinti laiką tarp nustatyto karinio poreikio ir realiai naudojamos įrangos pristatymo.

Tarp atrinktų tiekėjų – „Alta Ares“, „Axon Enterprise“, „Northrop Grumman“, „OSL UK“ ir „Quantum Systems“. NATO pabrėžia, kad jų technologijos atrinktos remiantis ne vien laboratorinėmis specifikacijomis, bet ir patirtimi pratybose, nacionalinėse inovacijų programose bei praktiniuose bandymuose. Kai kurios sistemos jau naudotos NATO šalyse ir Ukrainoje.

Vieno sprendimo visoms grėsmėms nepakanka

Skirtingiems taikiniams reikia skirtingos apsaugos. Vienoje vietoje gali būti svarbiausia anksti aptikti nedidelį, žemai skrendantį aparatą; kitoje – sustabdyti droną, jau artėjantį prie elektros pastotės, karinės bazės ar logistinio mazgo. Todėl bendrame kataloge numatytos stacionarios, pervežamos ir judančiose platformose naudojamos sistemos. NATO neatskleidžia visų atrinktų produktų techninių parametrų ir konkrečių diegimo vietų.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 2 val

160 dienų Marso sąlygomis: mokslininkai užaugino mikrobus, kurie ne tik išgyveno, bet ir dauginosi

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Tiesiant vamzdyną atkasti penki senoviniai šuliniai: vienas jų mena geležies amžių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

2 800 metų senumo skitų kape Sibire aptikti netikėti pėdsakai: ką iš tiesų vartojo senovės žmonės?

Visi naujausi straipsniai →

Ne mažiau svarbus ir pirkimų organizavimas. Įprasti konkursai gali užtrukti, o dronų technologijos keičiasi sparčiai: atsiranda naujos valdymo programos, ryšio būdai ir skrydžio profiliai. Pagal naują tvarką sąjungininkai galės rinktis iš jau atrinktų sprendimų, nors kiekvienas pirkimas vis tiek priklausys nuo konkrečios valstybės poreikių ir finansavimo. Tai nereiškia, kad visos 16 sistemų bus iš karto perduotos kiekvienai NATO valstybei.

NCIA patikslina, kad preliminariosios sutartys sudarytos pusantrų metų laikotarpiui. Agentūra ketina rengti naujas atrankas, kad kataloge neįsitvirtintų pasenę sprendimai. Be to, NATO numatė 3,1 mln. eurų papildomiems pasirinktų technologijų bandymams valstybėse narėse arba Aljanso vadavietėse.

Kodėl tai aktualu Lietuvai?

Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, kurios saugumui svarbūs ne tik tradiciniai oro gynybos pajėgumai, bet ir pigesnių bepiločių aptikimas bei neutralizavimas. Karinės bazės, oro uostai, ryšių centrai ir infrastruktūros objektai gali reikalauti skirtingų apsaugos sluoksnių. Bendras NATO katalogas teoriškai suteikia galimybę sparčiau pasirinkti tarpusavyje derinamus sprendimus, bet jis nepakeičia Lietuvos nacionalinių įsigijimo sprendimų.

Spalį „TechNaujienos.lt“ jau rašė apie septynias NATO atrinktas kovos su dronais technologijas. Dabartinis sprendimas yra kitas žingsnis: ne atskira technologijų vystymo atranka, o praktiniams įsigijimams skirtas platesnis katalogas su 16 pasiūlymų.

Šis projektas priklauso „Drone Edge“ iniciatyvai, pradėtai 2026 metų liepą NATO gynybos pramonės forume Ankaroje. NATO siekia derinti greitesnius pirkimus su platesniais investavimo į apsaugą nuo dronų įsipareigojimais. Tačiau bendras finansinis tikslas nėra šios konkrečios 16 sprendimų atrankos vertė ir neturėtų būti su ja painiojamas.

Renkantis tokias priemones, svarbu atskirti aptikimą nuo poveikio taikiniui. Radarai, radijo dažnių stebėjimo įranga ir optiniai jutikliai gali padėti suprasti, kas skrenda ir kur, tačiau vien aptikti droną nepakanka. Atsakas gali priklausyti nuo aplinkybių, oro erdvės taisyklių ir šalutinio poveikio rizikos. Pavyzdžiui, saugoma civilinė infrastruktūra kelia kitokius reikalavimus nei kovinė pozicija. NATO neįvardijo vieno universalaus metodo, kuris būtų tinkamas kiekvienai situacijai; todėl ir pasirinko ne vieną produktą, o skirtingų sistemų rinkinį.

Gynybos pramonei tokia schema taip pat siunčia signalą: vien techninis demonstravimas nebėra pakankamas. Gamintojai turės įrodyti, kad jų sprendimus galima prižiūrėti, integruoti ir atnaujinti realiose karinėse sistemose. Galutinį rezultatą lems ne tik aptikimo nuotolis ar kaina, bet ir tiekimo grandinės patikimumas, operatorių rengimas, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė derinti įrangą su kitais Aljanso pajėgumais. Tokie kriterijai ypač svarbūs, kai grėsmės keičiasi greičiau nei tradicinis gynybos pirkimų ciklas.

Esminė naujiena – ne dar vienas galingas ginklas, o bandymas pakeisti gynybos technologijų tiekimo tempą. Ar mechanizmas pasiteisins, paaiškės iš to, kaip greitai valstybės narės iš tiesų pradės naudoti naujas sistemas ir ar jos gebės veiksmingai prisitaikyti prie nuolat kintančių bepiločių grėsmių.