Britų lėktuvnešis pirmą kartą paleido smogiamuosius dronus: prasideda naujas karo jūroje etapas

Sekite TechNaujienos Google

Didžiosios Britanijos karinis jūrų laivynas pirmą kartą nuo savo lėktuvnešio denio paleido smogiamuosius bepiločius orlaivius. Lapkričio 5 dieną paskelbti bandymų rezultatai rodo, kad didieji karo laivai vis aktyviau ruošiasi veikti ne tik su pilotuojamais naikintuvais, bet ir su gerokai mažesnėmis, savarankiškai skrendančiomis platformomis.

Pasak oficialaus „Royal Navy“ pranešimo, spalio viduryje Šiaurės Atlante nuo lėktuvnešio „HMS Queen Elizabeth“ pakilo Jungtinėje Karalystėje gaminami vienkartiniai smogiamieji dronai „Nyan Maritime“. Juos gamina Viltšyro grafystėje veikianti bendrovė „Callen-Lenz“. Tai buvo bandymai, o ne paskelbimas, kad tokie aparatai jau nuolat dislokuoti laive.

Ypatingas šio įvykio aspektas – pati paleidimo platforma. Karo laivas, pritaikytas galingiems F-35B naikintuvams ir sraigtasparniams, dabar tikrina, kaip į savo skrydžių operacijas integruoti mažesnius ir pigesnius aparatus. Tokia kombinacija galėtų išplėsti užduočių spektrą, sumažinti pilotų riziką ir leisti lėktuvnešio grupei reaguoti į daugiau skirtingų taikinių.

Kam lėktuvnešiui reikia mažų smogiamųjų dronų?

Didelis pilotuojamas naikintuvas gali atlikti sudėtingas oro kovos ir žvalgybos užduotis, tačiau jo skrydžiui reikia kvalifikuotos įgulos, techninio aptarnavimo ir nemažų išlaidų. Dronai nepakeis visų šių funkcijų, bet gali perimti tam tikras papildomas misijas. Ypač svarbu, kad įgulos nariui nereikėtų artėti prie pavojingos zonos, kai užduotį galima patikėti nepilotuojamam aparatui.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 2 val

160 dienų Marso sąlygomis: mokslininkai užaugino mikrobus, kurie ne tik išgyveno, bet ir dauginosi

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Tiesiant vamzdyną atkasti penki senoviniai šuliniai: vienas jų mena geležies amžių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

2 800 metų senumo skitų kape Sibire aptikti netikėti pėdsakai: ką iš tiesų vartojo senovės žmonės?

Visi naujausi straipsniai →

Vienkartinio smogiamojo drono paskirtis skiriasi nuo daugkartinio žvalgybinio aparato. Pirmasis skirtas veikti prieš pasirinktą taikinį ir po misijos į laivą negrįžta; antrasis gali atlikti stebėjimą bei sugrįžti, jei tam suprojektuotas. Todėl kalbant apie šiuos bandymus svarbu nepainioti dviejų skirtingų platformų ir nevadinti visų dronų tuo pačiu ginklu.

Bandymų metu laivynas taip pat tikrino kitų tipų bepiločių veikimą, įskaitant „Tekever AR5“. Oficialiose medžiagose matyti šio aparato sąveika su lėktuvnešio skrydžių operacijomis. Tačiau atskirų sistemų eksploatavimo galimybės, jų skrydžio nuotoliai ar ginkluotės konfigūracijos neturėtų būti automatiškai priskiriamos visiems bandymuose dalyvavusiems orlaiviams.

Jūrų laivynas naują požiūrį vadina hibridiniu lėktuvnešio oro sparnu. Praktikoje tai reiškia ne vien naują aparatinę įrangą. Reikia bendros skrydžių valdymo tvarkos, saugių procedūrų denyje, ryšio kanalų ir aiškių taisyklių, kaip vienoje erdvėje veiks pilotuojami bei autonominiai orlaiviai. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar gražiai atrodantis eksperimentas taps kasdieniu kariniu pajėgumu.

Pokyčiai svarbūs ir Baltijos jūros gynybai

Lietuva lėktuvnešių neturi, tačiau karinio jūrų laivyno technologijų pokyčiai aktualūs ir Baltijos regionui. Jūra, uostai bei kritinė infrastruktūra yra aplinka, kurioje mažos autonominės sistemos gali atlikti stebėjimo, apsaugos ir kitas užduotis. Panašiai kaip oro erdvės gynyboje, pagrindinis klausimas – kaip derinti brangesnes tradicines platformas su pigesniais, greičiau pritaikomais sprendimais.

„TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė, kad Lietuva perka suomiškas BLOCKER jūrines minas. Nors šios sistemos savo paskirtimi visai kitokios, abu pavyzdžiai rodo platesnę tendenciją: karinių jūrų pajėgų modernizavimas apima vis daugiau specializuotų priemonių, o ne tik naujus didelius karo laivus.

Jungtinės Karalystės bandymai savaime nereiškia, kad artimiausiu metu dronai pakeis naikintuvus. Veikiau kariuomenė tikrina papildomą sluoksnį, kuris ateityje galėtų veikti kartu su F-35B. Skrydžių sauga, elektroninės kovos atsparumas, ryšio patikimumas ir aprūpinimas jūroje išliks svarbiais apribojimais, net jei pirmieji bandymai įvertinti sėkmingai.

Karo technologijų istorijoje įprasta, kad naujas metodas iš pradžių atrodo kaip nedidelis eksperimentas. Tačiau jei jį pavyksta integruoti į esamas pajėgas, jis gali pakeisti taktinius sprendimus. Šiuo atveju svarbiausia naujiena – nuo didelio lėktuvnešio sėkmingai paleistas naujo tipo aparatas ir oficialiai pradėta tikrinti, kokį vaidmenį autonominiai ginklai galėtų užimti šalia pilotuojamos aviacijos.

Papildomų klausimų kelia ir jūrinės logistikos realybė. Kiekvienam naujam orlaivio tipui reikia vietos laikymui, atsarginių dalių, darbuotojų parengimo ir aiškiai paskirstytų pareigų. Net jei vienas dronas yra nedidelis, dešimčių aparatų naudojimas iš laivo gali pareikalauti papildomos infrastruktūros. Dėl to tokie bandymai tikrina ne vien skrydį: jie padeda suprasti, ar technologija iš tiesų tinka veikti ribotoje denio erdvėje ir gali būti saugiai naudojama kartu su kitomis orlaivių rūšimis.

Strategiškai tai taip pat signalas konkurentams, kad lėktuvnešis gali išlikti svarbus ir besikeičiančiame bepiločių amžiuje. Kartu verta prisiminti, jog demonstracija dar nėra įrodymas apie sistemos efektyvumą tikro konflikto sąlygomis. „Royal Navy“ pateiktas rezultatas patvirtina bandymų pažangą, bet nesuteikia pagrindo vertinti, kiek taikinių būtų galima sunaikinti realiame mūšyje.

Artimiausias klausimas – ne vien kiek dronų gali pakilti nuo denio, bet ir kiek sudėtingų skrydžių operacijų jie galės saugiai atlikti esant prastam orui, ribotam ryšiui ar intensyviam laivo darbui. Tik išsprendus šiuos praktinius klausimus bandymų rezultatai virs nauja standartine karine galimybe.