Lietuva ir Vokietija pasirašė naują gynybos deklaraciją: prioritetas – dronai ir oro gynyba

Sekite TechNaujienos Google

Berlyne lapkričio 4 d. Lietuva ir Vokietija pasirašė naują strateginio bendradarbiavimo gynybos srityje deklaraciją. Abi valstybės sutarė glaudžiau bendradarbiauti plėtojant oro gynybą, kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus, elektroninę kovą ir karinį mobilumą. Tai svarbu ne vien dėl Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados: susitarimas numato daugiau bendrų technologinių bandymų bei glaudesnį gynybos pramonės darbą.

Oficialiame Krašto apsaugos ministerijos lapkričio 4 d. pranešime teigiama, kad deklaraciją pasirašė ministras Robertas Kaunas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Bendradarbiavimą numatyta išplėsti į žvalgybos, elektroninės kovos, kosmoso saugumo, kibernetinių ir hibridinių grėsmių, strateginės komunikacijos bei dvejopo naudojimo infrastruktūros sritis.

Ministras R. Kaunas ypač išskyrė oro gynybą ir apsaugą nuo dronų. Tai nėra vien naujų ginklų pirkimo klausimas. Šiuolaikinė antidroninė gynyba remiasi radarų, radijo dažnių jutiklių, elektroninių trikdžių aptikimo, ryšio ir valdymo sistemų integracija. Atskirai įsigytos priemonės neduos pageidaujamo rezultato, jei laiku nesidalys informacija arba negalės būti valdomos kartu.

Dokumente taip pat numatyti bendri eksperimentai, kurių metu galima tikrinti naujas technologijas. Gynybos srityje tai reikšminga, nes įrangos galimybes reikia patvirtinti realiomis sąlygomis – keičiantis orui, ryšio kokybei, aptinkamų objektų dydžiui ir naudojamoms kontrpriemonėms. Tačiau deklaracija dar nepateikia konkretaus būsimų sistemų modelių ar jų pirkimo sąrašo.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„WhatsApp“ ir „Linux“ saugumo tyrimais garsėjanti „CENSUS“ plečiasi Vilniuje

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Po įtempto susitikimo Lenkijoje – sutarimas dėl JAV karių: Tuskas siūlo derybas su Nawrockiu

4 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA finansuotas palydovas „Otter“ prarastas orbitoje: gedimas neleido atkurti ryšio

Visi naujausi straipsniai →

Oro gynyba ir dronai – naujas partnerystės prioritetas

Viena praktinių krypčių – siekti, kad abiejų šalių būsimi įsigijimai būtų tarpusavyje suderinami arba pakeičiami. Jei įrangai reikalingos visiškai atskiros atsarginės dalys, programinės sąsajos ir mokymai, bendros operacijos brangsta bei sudėtingėja. Todėl suderinamumas yra svarbus ir finansiniu, ir kariniu požiūriu.

Krašto apsaugos ministerija taip pat pranešė apie naują dėmesį karinės logistikos, medicininės paramos ir mobilumo procesams. Sienas kertant didesniems sąjungininkų daliniams, svarbus ne tik kelias ar geležinkelis, bet ir iš anksto suderinti leidimai, transporto prioritetai, degalų tiekimas bei saugus ryšys. Šie dalykai dažnai lieka mažiau pastebimi nei naujos kovinės technikos pristatymai.

Pagal deklaraciją stiprės Vokietijos teritorinės gynybos pajėgų ryšys su Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir Šaulių sąjunga. Numatyti reguliarūs patirties bei žinių mainai. Tai gali pagerinti supratimą apie vietos infrastruktūrą ir procedūras, tačiau konkrečių papildomų karių skaičių šiame pranešime nėra.

Antras didelis susitarimo matmuo – Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje. Rūdninkų karinio miestelio pirmasis statybų etapas, ministerijos duomenimis, baigiamas anksčiau nei planuota, o antrojo etapo darbai jau vyksta. Lietuva patvirtino Vokietijai, kad pagrindinė brigadai priimti skirta infrastruktūra bus parengta iki 2027 metų pabaigos.

Planuojama, kad iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada pasieks pilną operacinį pajėgumą ir Lietuvoje tarnaus bei dirbs apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių. Tai planuojamas būsimas mastas, o ne teiginys, kad visi šie žmonės jau yra dislokuoti. Neseniai rašėme ir apie NATO dronų aptikimo bandymus Latvijoje, rodančius platesnį regioninį susidomėjimą šia sritimi.

Kas keisis Rūdninkuose ir Vokietijos brigadoje?

Technologiniu požiūriu naujasis dokumentas įdomus tuo, kad greta tradicinės kariuomenės infrastruktūros įvardija kosmoso, kibernetinių sistemų ir elektroninės kovos vaidmenį. Pavyzdžiui, tiksliai nustatyti nedidelio drono vietą gali prireikti kelių jutiklių duomenų, o patikimas ryšys būtinas informacijai perduoti tarp Lietuvos ir Vokietijos padalinių.

Vis dėlto pasirašyta deklaracija nėra įrodymas, kad jau sukurta nauja bendra oro gynybos sistema ar pasirašytos visos jos įsigijimo sutartys. Ministerija nurodo, kad politines bendradarbiavimo kryptis ateityje įgyvendins atskiras veiksmų planas. Nuo jo priklausys konkretūs terminai, projektai ir finansavimo sprendimai.

Ypač svarbus klausimas – kaip bus vertinamas įgyvendinimo progresas. Viešą deklaraciją galima patikrinti šiandien, tačiau realiai įsigyti naują radarą, suderinti programinę įrangą ar suorganizuoti bendrą pratybų ciklą paprastai reikia daugiau laiko. Todėl konkretūs projektų kalendoriai ir atsakingų institucijų ataskaitos bus geresnis rodiklis nei naujų pažadų skaičius.

Be to, elektroninės kovos ir kibernetinių sistemų plėtra turės derėti su NATO standartais. Jei informacija apie pavojų perduodama skirtingose šalyse naudojamoms sistemoms, svarbus duomenų tikslumas, apsauga nuo klaidingų pranešimų ir pakankamas ryšio patikimumas. Net pažangiausi jutikliai nebus naudingi, jei sprendimų priėmimo grandinė veiks per lėtai.

Lietuvai svarbiausia ne skambi sutarties formuluotė, o tai, ar sąjungininkų pajėgumai iš tiesų veiks kaip viena sistema. Nauja deklaracija nustato gana platų bendradarbiavimo pagrindą, bet praktinius rezultatus parodys būsimi bandymai, infrastruktūros užbaigimas ir susitarimai dėl konkrečios įrangos.

Viršelis – DI sukurta redakcinė iliustracija apie Lietuvos ir Vokietijos pajėgų kovos su dronais pajėgumus. Tai nėra konkrečių lapkričio 4 d. pratybų fotografija.