Lietuva keičia kovos mašinų pirkimų modelį: daugiau komponentų ir remonto darbų galėtų likti šalyje

Sekite TechNaujienos Google

Vyriausybė lapkričio 4 d. pritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymui keisti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo modelį, kad į jų tiekimo ir aptarnavimo grandinę galėtų būti įtraukiama daugiau Lietuvos įmonių. Tai ne naujos kovos mašinų sutarties pasirašymas, o teisinės sistemos pakeitimo žingsnis, galintis turėti ilgalaikį poveikį gynybos pramonei.

Krašto apsaugos ministerija paaiškino, kad gamintojas galėtų tiesiogiai įsipareigoti pirkimo sutartyje įtraukti Lietuvos bendroves į tiekimo grandinę. Tokios įmonės galėtų gaminti komponentus, atlikti surinkimo darbus ar teikti kitas su technika susijusias paslaugas. Šie įsipareigojimai būtų aiškiai aprašyti sutartyje.

Pagrindinis naujo modelio tikslas – patikimas aprūpinimas kovos mašinomis krizės ar karo metu. Jeigu visa techninė priežiūra ir dalys priklausytų nuo užsienio gamintojų, sutrikus transportui ar tiekimui kariuomenė galėtų susidurti su rimtais iššūkiais. Vietos įmonių dalyvavimas gali padėti sumažinti dalį šios rizikos.

Siūlomas modelis būtų alternatyva atskirai pramoninio bendradarbiavimo sutarčiai. Užuot pasirašius papildomą dokumentą dėl vietos įmonių dalyvavimo, jų funkcijos ir tiekimo įsipareigojimai galėtų būti įtraukti tiesiai į pagrindinį pirkimo susitarimą. Tai turėtų palengvinti atsakomybės paskirstymą, tačiau konkreti nauda priklausys nuo sutarties vykdymo.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

„Samsung Galaxy Ring“ gavo naują miego apnėjos vertinimo funkciją: ką ji iš tiesų nustato?

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

AMD duomenų centrų pajamos šoktelėjo 97 proc.: rekordinis 13,4 mlrd. dolerių ketvirtis

4 min. skaitymo • prieš 57 minutės

Visagine planuojama 223 hektarų technologijų zona: žadamos investicijos iki 411 mln. eurų

Visi naujausi straipsniai →

Kokias funkcijas galėtų atlikti Lietuvos įmonės?

Ministerija taip pat nurodo numatanti kai kurias viešųjų pirkimų išimtis tiesiogiai su vikšrinėmis kovos mašinomis susijusiai įrangai bei paslaugoms, kai tai būtina esminiams nacionalinio saugumo interesams. Tokia išimtis nereiškia, kad visos gynybos išlaidos ateityje galėtų būti vykdomos be jokios kontrolės.

Į tiekimo grandinę galėtų būti įtrauktos ir valstybės valdomos įmonės, turinčios perkančiųjų organizacijų statusą. Taip būtų plečiamas galimų partnerių ratas, ypač srityse, kur svarbu išlaikyti gamybinius pajėgumus ir specialistus Lietuvoje. Tačiau šiandien dar nepaskelbta, kurios konkrečios bendrovės gaus būsimus užsakymus.

Vietos karinės įrangos aptarnavimui reikia specializuotų mechanikų, elektronikos inžinierių, atsarginių dalių kokybės kontrolės ir techninių duomenų. Šių kompetencijų negalima sukurti vien įstatymo pataisa. Jei projektas bus įgyvendintas, pramonei reikės laiko investuoti į įrangą, mokymus ir procesų sertifikavimą.

Ekonominiu požiūriu tokia iniciatyva gali padėti kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Kai gamintojas perka komponentus iš vietos tiekėjo, dalis išlaidų ir kompetencijų lieka šalyje. Vis dėlto nereikia daryti išvados, kad visos būsimos kovos mašinos bus pagamintos Lietuvoje.

Kariniam pasirengimui svarbiau, ar technika veiks tada, kai jos labiausiai reikės. Vietoje atliekamas remontas gali sumažinti prastovas, bet tik tuo atveju, jei yra reikalingos dalys, dokumentacija ir paruoštas personalas. Todėl tvari tiekimo grandinė yra daugiau nei vien formalus įmonių sąrašas sutartyje.

Kodėl tiekimo grandinė svarbi kariuomenės atsparumui?

Lietuvos kariuomenei svarbu ne vien pradinė technikos įsigijimo kaina, bet ir tai, kaip ji bus prižiūrima per dešimtmečius. Remonto dirbtuvės, tinkamos atsarginės dalys ir apmokyti specialistai lemia, kiek transporto priemonių išliks parengtų veikti krizinėmis sąlygomis. Todėl būsimas Lietuvos įmonių įtraukimas galėtų turėti ilgalaikę vertę net tada, kai pačios mašinos bus gaminamos užsienyje. Vis dėlto faktinis darbų paskirstymas paaiškės tik iš konkrečių sutarčių ir gamintojų įsipareigojimų, o ne iš dabartinio nutarimo pavadinimo.

Tą pačią dieną rašėme apie Lietuvos ir Vokietijos gynybos deklaraciją, kurioje taip pat pabrėžiami pramonės ir pajėgumų vystymo klausimai. Šios iniciatyvos atskiros, bet abi rodo didėjantį dėmesį technologijų ir logistikos integracijai.

Pramonės modelio pakeitimas galėtų būti aktualus ir gynybos technologijų startuoliams, jeigu jie gebėtų įrodyti savo sprendimų patikimumą bei atitikimą kariniams standartams. Vis dėlto vien dalyvavimas konkurse dar nėra garantuotas kontraktas ar pajamos.

Šiuo metu patvirtintas Vyriausybės pritarimas pasiūlytam pakeitimui. Kiti žingsniai turės parodyti, kaip konkrečiai bus parengiamos sutartys ir kokios įmonės dalyvaus tiekime. Tikslios būsimos įrangos kainos ar lietuviškų komponentų dalis oficialiame pranešime nepateikiama.

Gynybos įsigijimų grandinė nesibaigia tuo momentu, kai technika pristatoma kariuomenei. Per jos eksploatavimo laikotarpį būtinos atsarginės dalys, gedimų diagnostika, programinės įrangos palaikymas ir kapitalinis remontas. Kuo didesnę saugiai atliekamų darbų dalį gali užtikrinti vietiniai tiekėjai, tuo mažiau priklausomybės nuo ilgo pristatymo iš užsienio kritinėmis aplinkybėmis.

Vis dėlto teisinių galimybių išplėtimas negarantuoja, kad visi gamintojai automatiškai perduos jautrias technologijas ar intelektinės nuosavybės teises. Tai priklausys nuo būsimų derybų, sertifikavimo ir saugumo reikalavimų. Todėl pokytį tiksliausia vertinti kaip papildomą derybinį instrumentą Lietuvos pramonei, o ne kaip jau išspręstą gynybos technikos gamybos lokalizavimo klausimą.