Latvijoje išbandyta nauja apsauga nuo dronų: „Anduril“ ir „ORIGIN“ sistemas sujungė per 4 dienas

Sekite TechNaujienos Google

Latvijoje įvykęs bandymas parodė, kaip skirtingų gamintojų kovos su dronais priemones galima sujungti į vieną sistemą. Latvijos bendrovė ORIGIN kartu su JAV įmone „Anduril“ pranešė sėkmingai integravusios autonominį perėmėją BLAZE į „Lattice“ valdymo aplinką. Gamintojų teigimu, techninė integracija užtruko vos keturias dienas.

Demonstracija vyko Latvijos kariniame poligone spalio pabaigoje, o apie jos rezultatus lapkričio 5 dieną paskelbė Latvijos investicijų ir plėtros agentūra. Bandymą stebėjo aukšto rango kariuomenės atstovai. Tai buvo techninių galimybių demonstracija, o ne patvirtinimas, kad visa ši sistema jau įsigyta ir nuolat saugo šalies oro erdvę.

Ši naujiena svarbi Lietuvai ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms. Augant mažų bepiločių grėsmei, nepakanka vien nusipirkti radaro arba perėmimo drono: reikia, kad aptikimo, identifikavimo ir neutralizavimo grandinė veiktų kartu, o operatorius laiku gautų suprantamą informaciją.

Kaip sujungti trys skirtingi gynybos elementai

Bandymo metu prie jau naudojamo radaro prijungta „Anduril“ vadovavimo ir valdymo programinė įranga „Lattice for Air Defense“ bei ORIGIN kuriamas BLAZE perėmėjas. Radarui aptikus oro objektą, informacija perduodama valdymo sistemai, o ši gali padėti operatoriui paskirti užduotį tinkamai priemonei.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 minutės

Kosmoso žvalgybos bendrovės „BlackSky“ pajamos išaugo 118 proc.: Europai ruošiama 50 palydovų sistema

4 min. skaitymo • prieš 20 minučių

„Cloudflare“ pajamos šoktelėjo 39 proc.: DI saugumo paklausa spartina bendrovės augimą

5 min. skaitymo • prieš 35 minutės

Ukraina pirmą kartą užsakė daugiau nei 2 000 karinių bagių: konkurse sutaupė 1,5 mlrd. grivinų

Visi naujausi straipsniai →

BLAZE, gamintojo teigimu, gali naudoti radaro duomenis priartėjimui, o vėliau savo jutiklius taikiniui sekti. Svarbu, kad sistema veikė prižiūrima žmogaus: viešas pristatymas nereiškia, jog sprendimai neutralizuoti visus oro objektus priimami be operatoriaus įsikišimo.

„Anduril“ atstovai sakė, kad sėkmingas perėmimas po keturių dienų integravimo parodė atvirų sąsajų pranašumą. Vis dėlto bandymo aprašyme neatskleisti detalūs veikimo atstumai, klaidingų signalų dalis, atsparumas elektroniniam trikdymui arba galimybė vienu metu atremti didelį bepiločių skaičių. Vienos demonstracijos rezultato negalima prilyginti visų galimų kovinių sąlygų patikrai.

Technologiškai sunkiausia dažnai būna ne kiekvieno atskiro įrenginio veikimas, o jo suderinimas su kitais. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus duomenų formatus, ryšio protokolus ir veikimo logiką. Integracija turi užtikrinti, kad tarp aptikimo, sprendimo ir perėmimo nebūtų nereikalingų vėlavimų ar dviprasmybių.

Kodėl šį bandymą stebi Baltijos šalys

ORIGIN įkurta Latvijoje 2022 metais ir vysto autonominių sistemų technologijas. Bendrovė nurodo, kad BLAZE jau užsakyta Latvijoje, Estijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Užsakymų geografija rodo susidomėjimą, bet dar nereiškia, kad visų šalių sistemos bus vienodos ar iš karto tarpusavyje sąveikaus.

Šiuolaikinė oro gynyba privalo derinti kelis apsaugos sluoksnius. Vienos priemonės labiau pritaikytos didesniems taikiniams, kitos – mažoms, žemai skrendančioms platformoms. Perėmimo dronai gali papildyti esamus sprendimus, tačiau negali visiškai pakeisti radarų, elektroninės kovos, ryšio apsaugos ar kitų oro gynybos priemonių.

NATO neseniai paskelbė apie 16 kovos su dronais sprendimų atranką. Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo prioritetuose taip pat išskiriami dronai bei oro gynyba. Latvijos demonstracija papildo šį platesnį regioninį vaizdą.

Dar vienas svarbus šios demonstracijos aspektas – vietinių gynybos technologijų bendrovių vaidmuo. Latvijos gamintojas teikia fizinį perėmėją, o JAV partneris – skaitmeninę komandų ir duomenų jungtį. Tokia specializacija suteikia galimybę mažesnėms Europos įmonėms patekti į didesnes gynybos tiekimo grandines, bet kartu sukuria priklausomybę nuo skirtingų tiekėjų sąveikos ir techninės priežiūros.

Viešame pranešime neatskleista, kiek BLAZE perėmėjų reikėtų konkrečiai saugomai teritorijai, kiek kainuotų vienas perėmimas ar kaip būtų papildomos atsargos intensyvaus puolimo metu. Būtent šie klausimai nulemtų, ar demonstracijoje sėkminga technologija būtų ekonomiškai tinkama kasdienei oro erdvės apsaugai. Vien sėkmingas taikinio neutralizavimas nėra pakankamas atsakymas į visus karinio planavimo klausimus.

Be techninių parametrų itin svarbūs sprendimų priėmimo apribojimai. Oro erdvėje gali būti ir savų, ir sąjungininkų, ir civilinių objektų. Todėl operatorius turi sugebėti atpažinti leidžiamus taikinius, numatyti galimas klaidas ir atsisakyti perėmimo, jei rizika per didelė. Šis procesas turi būti suderintas dar prieš pradedant naudoti naują sistemą realiomis sąlygomis.

Bandymo sėkmė rodo, kad esamą infrastruktūrą įmanoma papildyti naujomis technologijomis per palyginti trumpą laiką. Tačiau tolesniam diegimui reikės ne tik techninio veikimo, bet ir mokymų, logistikos, duomenų saugumo bei karinių procedūrų suderinimo. Bendrovės praneša tęsiančios bendradarbiavimą, bet neatskleidė galutinio bendros sistemos įsigijimo plano.

Praktinė pamoka Baltijos šalims – vertinti ne tik kiekvienos naujos sistemos charakteristikas, bet ir jos gebėjimą veikti platesniame gynybos tinkle. Tai tampa ypač svarbu, kai bepiločių operacijos vis labiau remiasi programine įranga ir greitais duomenų mainais.