ES oficialiame gynybos pristatyme – lietuviškas HORNET XR dronas: vaizdas atkreipė dėmesį į „Granta Autonomy“

Sekite TechNaujienos Google

Lietuviška bepiločių technologijų bendrovė „Granta Autonomy“ pateko į naujo Europos Komisijos gynybos pranešimo vaizdinį kontekstą. Lapkričio 9 dieną Europos Komisija pristatė kampaniją „European Defence: Protect What Matters“, kurioje pasakoja apie ES finansuojamą bendradarbiavimą gynybos pramonėje. Pranešimo iliustracijoje pateiktas HORNET XR dronas, prie kurio taikoma Europos gynybos fondo projekto COP-GPT technologija; Komisija įvardija konsorciumo narę „Granta Autonomy“.

Pamatykite originalų Europos Komisijos pranešimą ir HORNET XR vaizdą čia. Tai oficiali medžiaga, o mūsų straipsnio viršelis yra atskirai sugeneruota redakcinė iliustracija, ne to konkretaus drono fotografija. Tokį skirtumą svarbu išlaikyti, nes kalbama apie realų Europos gynybos projektą ir konkrečią Lietuvos bendrovę.

Ką iš tikrųjų rodo Europos Komisijos medžiaga

Oficialiame pranešime nurodyta, kad COP-GPT projekte sukurta technologija yra bandoma ir taikoma HORNET XR dronui, kuris skirtas žvalgybos ir stebėjimo užduotims. Tačiau Komisija neskelbia, kad šis konkretus įrenginys jau būtų priimtas masinei gamybai pagal naują ES užsakymą, ar kad ką tik pasirašytas naujas milijoninis kontraktas. Patvirtintas faktas yra technologijos testavimas projekto aplinkoje ir jos parodymas Komisijos komunikacijoje.

Tai vis tiek svarbi naujiena Lietuvos gynybos pramonei. Europos finansuojami projektai suteikia galimybių mažesnėms įmonėms dalyvauti tarptautiniuose konsorciumuose, kuriuose vienas partneris kuria jutiklius, kitas programinę įrangą, trečias platformą ar integravimo sprendimus. Galiausiai tokios dalys gali būti jungiamos į funkcionalią sistemą, nors visaverčiam kariniam naudojimui vis tiek reikalingi sudėtingi bandymai.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Britanija investuoja 2,8 mln. svarų į naujus karinius jutiklius: tikslas – aptikti net sunkiai matomus taikinius

4 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA parodė, kaip Saturnas dingsta už Mėnulio: įspūdingą kadrą sudaro trys fotografijos

Visi naujausi straipsniai →

Naujoji kampanija bus vykdoma dešimtyje ES šalių – Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Švedijoje. Komisija siekia pristatyti bendras investicijas į oro gynybą, dronus, jūrų saugumą ir kibernetinę apsaugą. Tai pirmiausia visuomenės informavimo kampanija, o ne naujas atskiras ginklų įsigijimo konkursas.

Kodėl Lietuvos dronų kūrėjams tai svarbu

Bendrovės, kuriančios bepiločius, susiduria su daugiau iššūkių nei vien skrydžio nuotolis. Žvalgybos užduotyse svarbūs ryšio patikimumas, įrenginio jutikliai, operatoriaus galimybės ir integracija su kitomis karinėmis sistemomis. Dėl to Europos projektai orientuojasi ne vien į atskirų platformų demonstravimą, bet ir į tai, kaip kartu veikia kelios technologijos.

„Granta Autonomy“ jau žinoma iš ankstesnių viešai pristatytų Lietuvos gynybos sektoriaus produktų. Technologijų portale rašėme apie bendrovės „Black Wasp“ projektą, tačiau jo nereikėtų painioti su HORNET XR. Tai skirtingi įrenginiai ir skirtingas taikymo kontekstas.

Baltijos šalims dronų tema taip pat aktuali dėl NATO rytinio flango apsaugos. Neseniai aptarėme NATO reagavimą į orlaivius prie regiono sienų ir naujų kovos su dronais sprendimų atranką. Tai parodo bendrą technologijų poreikį, nors konkrečios programos tarpusavyje nėra tapačios.

Europos Komisija primena, kad gynybos pasirengimo programose siekiama stiprinti bendrus pajėgumus, pramonės konkurencingumą ir tiekimo saugumą. Lietuvos įmonėms svarbu ne vien pasirodyti tarptautiniame pranešime, bet ir dalyvauti projektuose, kuriuose tikrinamas jų technologijų patikimumas. HORNET XR paminėjimas yra matomumo ženklas, tačiau tikrą komercinį rezultatą lems būsimi užsakymai ir realus pritaikymas.

Europos gynybos fondo projektuose technologijų demonstravimas dažnai yra tik vienas iš daugelio etapų. Prototipas gali atrodyti įspūdingai, bet vėliau turi išlaikyti bandymus skirtingomis oro sąlygomis, ryšio trikdžių aplinkoje ir realiuose operaciniuose scenarijuose. Bepiločio vertė priklauso ir nuo jutiklių duomenų kokybės, programinės įrangos patikimumo, duomenų saugumo bei logistikos. Todėl vien oficialioje iliustracijoje pateiktas įrenginys dar nereiškia, kad jo techniniai rezultatai pripažinti tinkamais visoms karinėms užduotims.

Lietuvos gamintojams tokie tarptautiniai konsorciumai atveria galimybę pristatyti sprendimus partneriams iš didesnių valstybių. Vis dėlto skirtingus projektus reikia vertinti atskirai: bendra Europos Sąjungos gynybos kampanija nėra tas pats, kas patvirtintas įrangos pirkimas, o demonstracija nėra kovinio panaudojimo ataskaita. Šiuo atveju tiksliausias patvirtintas faktas – Komisijos medžiagoje pateiktas HORNET XR ir projekto COP-GPT technologijos bandymas, aiškiai įvardijant „Granta Autonomy“ kaip vieną iš konsorciumo dalyvių.

Pranešimo iliustracija suteikia progą atkreipti dėmesį į Lietuvoje veikiančius gynybos technologijų kūrėjus, tačiau ji nepatvirtina naujų serijinės gamybos apimčių ar konkretaus pristatytų įrenginių skaičiaus. Tokius duomenis reikėtų patikrinti pagal atskirus gamintojo ir užsakovo pranešimus.

Šaltinis: oficialus pranešimas.