Lietuva perka suomiškas BLOCKER jūrines minas: stiprinama Baltijos jūros gynyba

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva lapkričio 4 d. paskelbė pasirašiusi sutartį dėl Suomijos gynybos technologijų bendrovės FORCIT gaminamų jūrinių minų sistemų BLOCKER įsigijimo. Pirkimą vykdo Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos, o įsigijimas yra platesnės Suomijos vadovaujamos tarptautinės iniciatyvos dalis. Naujasis pajėgumas skirtas stiprinti Lietuvos jūrinę gynybą ir sąveiką su Baltijos regiono sąjungininkais.

Oficialiame ministerijos pranešime nurodyta, kad Lietuva prisijungė prie „Naval Mines Cooperation“ (NMC) modelio. Bendram įsigijimui vadovauja Suomija, o sistema tiekiama iš šios šalies gynybos pramonės. Ministerija neskelbia viešo įsigyjamų minų skaičiaus ir sutarties vertės, todėl šių dydžių negalima spėlioti.

Jūrinės minos yra gynybinė priemonė, kurios paskirtis – riboti priešiškų laivų judėjimo laisvę tam tikrose jūros zonose. Priklausomai nuo naudojamos sistemos ir tarptautinių taisyklių, jos gali būti įtraukiamos į jūros prieigų apsaugos planus. Tai ypač aktualu Baltijos jūrai, kur jūriniai keliai svarbūs kariuomenės logistikai, prekybai ir regiono energetikos infrastruktūrai.

Minų naudojimas susijęs ir su dideliais saugumo bei teisiniais reikalavimais. Karinė įranga negali būti vertinama vien pagal savo techninę galią: svarbu užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai keliamas pavojus civilinei laivybai ir kad po konflikto neliktų nekontroliuojamų grėsmių. Todėl naujienos esmė nėra minų panaudojimo scenarijai, o tai, kad Lietuva įsigyja papildomą jūrinį pajėgumą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„WhatsApp“ ir „Linux“ saugumo tyrimais garsėjanti „CENSUS“ plečiasi Vilniuje

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Po įtempto susitikimo Lenkijoje – sutarimas dėl JAV karių: Tuskas siūlo derybas su Nawrockiu

4 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA finansuotas palydovas „Otter“ prarastas orbitoje: gedimas neleido atkurti ryšio

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl Lietuva renkasi bendrą pirkimą su Suomija?

Tarptautinė „Naval Mines Cooperation“ iniciatyva buvo pradėta kaip būdas glaudžiau bendradarbiauti ne tik perkant ginkluotę, bet ir organizuojant jos priežiūrą, mokymus bei pratybas. 2025 m. pasirašytas bendradarbiavimo pagrindų susitarimas nustatė tokių projektų galimybes. Dabar Lietuvos sutartis yra konkretus šio modelio įgyvendinimo žingsnis.

Gynybos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad minų pajėgumas padeda stiprinti kolektyvinę gynybą ir atgrasymą. Jo teigimu, Lietuva ne vienintelė renkasi BLOCKER sistemas, todėl bendri standartai ir procedūros gali pagerinti sąveikumą su sąjungininkais. Tai ypač svarbu, jei kelios valstybės turi koordinuoti jūrinę veiklą viename regione.

Technologinis bendro pirkimo privalumas – galimybė suderinti mokymo, techninės priežiūros ir logistikos poreikius. Net jeigu kiekviena šalis pati sprendžia, kokią įrangą įsigyti, bendras tiekėjas gali padėti sumažinti sistemos eksploatavimo sudėtingumą. Tačiau reali finansinė nauda priklausys nuo sutarčių sąlygų ir įrangos gyvavimo ciklo išlaidų.

Baltijos jūros saugumas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su povandeninės infrastruktūros apsauga. Kabeliai, elektros jungtys, vamzdynai ir uostai yra svarbūs ne tik ekonomikai, bet ir atsparumui krizėms. Minų įsigijimas nėra tiesioginis atsakymas į kiekvieną infrastruktūros incidentą, tačiau papildo platesnį jūrinių pajėgumų rinkinį.

Suomija turi didelę patirtį planuodama gynybą Baltijos jūros aplinkoje, o bendra iniciatyva suteikia galimybę kitoms valstybėms naudotis labiau suderintais procesais. Praktinis pasirengimas apima ne vien pačią įrangą, bet ir personalo kvalifikaciją, ryšį su sąjungininkais bei tinkamas saugojimo ir transportavimo procedūras.

Ką tai keičia Baltijos jūros saugumui?

Lietuvos skaitytojams ši naujiena svarbi ir dėl platesnės regiono karinės integracijos. Anksčiau analizavome NATO oro gynybos pokyčius Baltijos šalyse; dabar išryškėja kita dimensija – priemonės, skirtos saugumui jūroje.

Krašto apsaugos ministerija nenurodė tikslaus BLOCKER pristatymo grafiko, todėl būtų neteisinga skelbti, kad įranga jau yra Lietuvos kariuomenės sandėliuose ar parengta naudojimui. Sutarties pasirašymas yra aiškus įsigijimo etapas, bet įrangos pristatymas, personalo mokymai ir parengtis gali vykti vėliau.

Minų pajėgumus dažnai lemia ilgas pasirengimo ciklas. Kariai turi išmanyti sistemos saugumo reikalavimus ir jos eksploatavimą, o sąjungininkams būtina suderinti procedūras, kad jūroje nekiltų nereikalingos rizikos savoms pajėgoms ir civiliams. Būtent todėl ministerija pabrėžia bendrus mokymus, logistiką ir priežiūrą, o ne vien techninės įrangos pristatymo faktą.

Ateityje svarbu stebėti, ar ministerija pateiks papildomų duomenų apie įsigijimo vertę, pristatymo terminus ir bendrą veiklos modelį. Kol kas paskelbtas pirkimas leidžia patvirtinti kryptį, tačiau ne visos sutarties detalės yra viešos. Tai nėra neįprasta gynybos technologijų sektoriuje, kur dalis duomenų ribojama saugumo sumetimais.

Naujasis pirkimas rodo, kad Baltijos valstybės vis daugiau dėmesio skiria bendriems gynybos įsigijimams ir regioniniam sąveikumui. Tai suteikia mažesnei valstybei galimybę ne tik stiprinti pajėgumus, bet ir derinti jų priežiūrą su partneriais, kurie susiduria su panašiais jūros saugumo iššūkiais.

Viršelis – DI sukurta redakcinė iliustracija apie jūrinės gynybos įrangą. Pavaizduotas įrenginys nėra patvirtinta BLOCKER sistemos fotografija.