NATO ruošiasi naujai karo realybei: kovai su dronais skirs 40 mlrd. dolerių – apžvalga

Sekite TechNaujienos Google

Dronai iš papildomo ginklo virto vienu svarbiausių šiuolaikinio karo elementų, todėl NATO šalys ruošiasi milžiniškam šuoliui. Per artimiausius penkerius metus sąjungininkės ketina investuoti daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių į kovos su dronais sistemas, o dronų operatorių rengimo mastą padidinti net penkis kartus.

Apie planus NATO paskelbė liepos 7 d. vykusiame Gynybos pramonės forume. Aljansas pripažįsta, kad karas Ukrainoje iš esmės pakeitė supratimą apie bepiločių orlaivių reikšmę – jie naudojami žvalgybai, smūgiams, perėmimui ir net priešo oro gynybos išsekimui. Pastaraisiais mėnesiais daugėjo ir incidentų, susijusių su dronais NATO rytiniame flange.

Vien investicijomis NATO neapsiribos. Planuojama sukurti bendrą priešdroninių sistemų „prekyvietę“, kurioje sąjungininkės galėtų greičiau įsigyti NATO išbandytas ir su Aljanso sistemomis suderinamas technologijas. NATO tiekimo ir pirkimų agentūra jau skyrė šimtų milijonų JAV dolerių vertės sutartį žvalgybiniams dronams įsigyti.

Kartu bus smarkiai plečiamas žmonių rengimas. Iki 2027 m. pabaigos NATO šalys siekia apmokyti penkis kartus daugiau karinių dronų operatorių nei dabar. Tam bus naudojama ir daugianacionalinė NFTE pilotų rengimo programa, kurios infrastruktūrą sudaro 16 mokymo centrų aštuoniose valstybėse.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Revoliucija? Studentai sukūrė elektromobilį, kuris pagamina daugiau energijos, nei sunaudoja

4 min. skaitymo • prieš 2 val

AMD perka startuolį „Taalas“ – stiprins pozicijas DI lustų rinkoje

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Prastai miegate? 30 minučių šios fizinės veiklos jums padės labiausiai

Visi naujausi straipsniai →

Nauja gynybos linija jau kuriama Baltijos regione

Baltijos šalims ši NATO kryptis ypač aktuali. Kovo mėnesį Latvijoje pradėjo veikti naujas NATO bepiločių sistemų bandymų poligonas. Sėlijos kariniame poligone Aljanso šalių ir Ukrainos bendrovės jau bando dronus, jų perėmimo technologijas bei elektroninės kovos sistemas realiomis lauko sąlygomis. Čia galima išbandyti ir dideliu greičiu bei dideliame aukštyje veikiančius dronų perėmėjus.

Grėsmė nėra vien teorinė. „Defense News“ gegužę skelbė apie augantį Rusijos GPS signalų klastojimo, arba „spoofing“, mastą Baltijos regione. Tokiu būdu dronui perduodamas klaidingas navigacijos signalas ir jis gali nukrypti nuo suplanuoto maršruto. Leidinio duomenimis, Lietuva tuo metu buvo suskaičiavusi 36 tokius Rusijos siųstuvus, kai 2025 m. pradžioje jų buvo vos trys. Kai kurie signalai gali veikti šimtų kilometrų atstumu.

Tai keičia ir pačios oro gynybos ekonomiką. Ukraina kasdien susiduria su situacija, kai santykinai nebrangiems bepiločiams tenka naudoti gerokai brangesnes oro gynybos priemones. Neseniai rašėme, kad Ukrainos F-16 naikintuvams vis didesne problema tampa tūkstančių Rusijos dronų medžioklė. Būtent todėl NATO dabar ieško ne tik efektyvių, bet ir pakankamai pigių bei masiškai gaminamų perėmimo sistemų.

Investicijos auga ir pačioje Ukrainoje. Nyderlandai birželį paskelbė apie papildomą 500 mln. eurų karinės paramos paketą: 250 mln. eurų numatyta dronams iš Nyderlandų gynybos bendrovių, o dar 250 mln. eurų – NATO remiamai PURL iniciatyvai, per kurią Ukrainai tiekiama jai reikalinga ginkluotė. Apie dar platesnius planus stiprinti Ukrainos gynybą dronais, raketomis ir naikintuvais „Gripen“ „Technaujienos.lt“ taip pat rašė anksčiau.

Ukrainos karas keičia visą NATO gynybos modelį

Ukrainos patirtis rodo, kad dronų karas vyksta abiem kryptimis. Kyjivas pats sparčiai plečia tolimojo nuotolio smūgių galimybes, o prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai teigė, kad Ukraina žino Rusijos gynybos ir logistikos silpnąsias vietas. Tuo pat metu „DeepState“ liepos karo apžvalga rodo, kad sausumos fronte spaudimas Ukrainai niekur nedingo.

Todėl NATO kuriamas atsakas apima ne vien dronus. Europoje lygiagrečiai vystomos ir naujos aukštutinio oro bei priešraketinės gynybos technologijos. Vienas ambicingiausių projektų – naujas Europos ginklas, kuriuo ateityje būtų bandoma perimti „Orešnik“ tipo balistines raketas dar už atmosferos ribų.

40 mlrd. JAV dolerių NATO planas rodo, kad bepiločiai Aljansui jau nebėra laikina Ukrainos karo pamoka. Dronų aptikimas, elektroninė kova, pigūs perėmėjai, operatorių rengimas ir masinė gamyba tampa atskira NATO gynybos sistemos dalimi. Ir būtent rytinis Aljanso flangas, įskaitant Lietuvą, Latviją bei Estiją, yra viena vietų, kur šių technologijų poreikis matomas jau dabar.