Britanija investuoja 2,8 mln. svarų į naujus karinius jutiklius: tikslas – aptikti net sunkiai matomus taikinius

Sekite TechNaujienos Google

Britanijos gynybos inovacijų agentūra pradėjo technologijų programą, kuriai numatyta iki 2,8 mln. svarų finansavimo. Lapkričio 9 dieną „UK Defence Innovation“ (UKDI), veikdama Gynybos mokslo ir technologijų laboratorijos Dstl vardu, paskelbė konkursą, skirtą naujos kartos optoelektroniniams jutikliams. Tikslas – pagerinti taikinių aptikimą ir atpažinimą sausumoje, ore, jūroje bei kosmose, net kai stebėjimą apsunkina oras, kliūtys ar priešininko trukdymas.

Tokia kryptis aktuali ir Baltijos regionui, kuriame ieškoma būdų geriau matyti mažus dronus bei apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Tačiau tai nėra naujas konkrečiai Lietuvai skirtas britų karinės technikos užsakymas. Oficialios konkurso sąlygos nurodo, kad paraiškas teikti gali tik Jungtinėje Karalystėje registruoti verslai, individualiai dirbantys specialistai ir akademinės institucijos, o projektai turi būti vykdomi šioje šalyje.

Kokias technologijas ketinama kurti

UKDI numatė devynias iššūkių kryptis. Tarp jų – aktyvus vaizdinimas infraraudonaisiais spinduliais, lazerinių šaltinių aptikimas, tolimų ir blankių taikinių atpažinimas sudėtingame fone, povandeniniame vandenyje veikiantys jutikliai ir trimačių „LiDAR“ duomenų automatinė analizė. Programoje taip pat numatytas mašininio mokymosi panaudojimas hiperspektriniam vaizdinimui.

Tokių technologijų poreikį paaiškina viena šiuolaikinės gynybos problema: stebėjimo sistema gali pastebėti objektą, tačiau ne visada patikimai nustatyti, kas jis. Nedidelis dronas gali atrodyti panašus į kitą mažą judantį objektą, o atstumas, foniniai atspindžiai, lietus ar dūmai apsunkina identifikavimą. Klaidingi pavojaus signalai reikalauja operatorių dėmesio, o nepastebėtas tikras taikinys gali kelti riziką.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA parodė, kaip Saturnas dingsta už Mėnulio: įspūdingą kadrą sudaro trys fotografijos

4 min. skaitymo • prieš 2 val

ES oficialiame gynybos pristatyme – lietuviškas HORNET XR dronas: vaizdas atkreipė dėmesį į „Granta Autonomy“

Visi naujausi straipsniai →

Hiperspektrinė technologija analizuoja platesnį elektromagnetinio spektro signalų rinkinį nei paprastas regimosios šviesos fotoaparatas. Tam tikromis sąlygomis tai gali padėti atskirti skirtingas medžiagas ir objektus. „LiDAR“ sistemos naudojamos trimatėms aplinkos struktūroms atkurti. Tačiau vien naujo jutiklio sukūrimas savaime negarantuoja, kad jis veiks be klaidų kiekvienoje kovinėje ar meteorologinėje situacijoje.

Kiek projektų galės gauti pinigų

Bendra programos suma – iki 2,8 mln. svarų be PVM. Planuojama finansuoti penkis–septynis projektus, o vienas pasiūlymas galės gauti iki 600 tūkst. svarų. Tyrėjai turės technologiją išplėtoti nuo ankstyvo praktinio pasirengimo lygmens iki geriau patikrinto prototipo – nuo vadinamojo TRL 3 iki TRL 6. Tai bandymų ir kūrimo, o ne masinio pirkimo finansavimas.

Pirmojo etapo paraiškos priimamos iki gruodžio 9 dienos, o atrinkti dalyviai galės teikti išsamesnius pasiūlymus 2027 metais. Tik po to seks konkretūs bandymai ir vertinimai. Oficialus pranešimas nereiškia, kad tam tikri jutikliai jau yra įdiegti britų kariniuose daliniuose ar perduoti sąjungininkams.

Rytiniame NATO flange tokios technologijos svarbios dėl bepiločių, elektroninės kovos ir sudėtingos oro erdvės stebėsenos. Tačiau jų pritaikymas priklausys nuo nacionalinių įsigijimų ir atskirų projektų rezultatų. Apie esamus iššūkius rašėme aptardami NATO reagavimą į orlaivius Baltijos regione, JAV perėmimo dronų bandymus Lenkijoje ir NATO pasirinktus kovos su dronais sprendimus.

Britanijos projektas primena, kad šiuolaikinei oro gynybai neužtenka vien perėmėjo ar raketos. Reikia tiksliai matyti, atpažinti, sekti objektus ir perduoti informaciją valdymo sistemoms. Naujų jutiklių vertę lems jų patikimumas realiomis sąlygomis, energijos sąnaudos, kaina ir gebėjimas veikti kartu su jau naudojama karine įranga.

Taikinių atpažinimo įranga turi veikti ne tik įprastame dienos apšvietime. Karinėje aplinkoje gali trukdyti rūkas, dulkės, atspindžiai nuo vandens ar dirbtiniai trukdymo šaltiniai. Skirtingų spektro sričių jutikliai kartais suteikia papildomos informacijos, bet taip pat kelia daugiau reikalavimų duomenų apdorojimui. Jei sistema generuoja pernelyg daug klaidingų aliarmų, operatoriai gali prarasti laiko ar pasitikėjimo jos signalais. Todėl bandymuose būtina tikrinti ir atpažinimo tikslumą, ir naudojimo patogumą.

Elektroninių jutiklių projektams itin svarbūs dydžio, svorio, energijos sąnaudų bei kainos kompromisai. Net pažangi laboratorinė kamera nebūtinai tiks mažam bepiločiui, jei ji per sunki ar reikalauja per daug elektros. Panašiai ir povandeniniam jutikliui keliami visai kiti atsparumo reikalavimai nei sausumos stebėjimo sistemai. Todėl britų paskelbti devyni iššūkiai apima ne vien vieną technologinę idėją, o platų praktinių problemų rinkinį. Pasiekti prototipo brandą dar nereiškia užbaigti visą karinio sertifikavimo procesą.

Tokiems projektams reikalingas ir patikimas bandymų metodas, kad būtų įmanoma palyginti skirtingų kūrėjų pasiūlymus. Kitaip rezultatai gali būti nulemti tik palankių laboratorinių sąlygų. Britanijos pasirinktas kelių etapų konkursas turėtų padėti atrinkti pasiūlymus, kuriuos verta tikrinti toliau.

Šaltinis: Jungtinės Karalystės oficialus pranešimas.