NASA parodė 4 kilometrų aukščio kalnus prie Mėnulio ašigalio: fotografijoje – būsimos misijos vietovė

Sekite TechNaujienos Google

Naujoje astronominėje fotografijoje atsiskleidė viena įdomiausių Mėnulio pietų ašigalio vietovių. Pamatykite originalią De Gerlache–Kocher kalnų fotografiją NASA puslapyje (fotografijos autorius – Alejandro Sanz). Lapkričio 7 d. NASA dienos astronominiu vaizdu pasirinko šį kalnų masyvą, kuris iš aplinkinės vietovės iškyla maždaug keturis kilometrus. Kalnynas ypatingas ne vien savo aukščiu: jis yra netoli zonos, kur ateityje svarstoma vykdyti žmonių misijas ir kurti Mėnulio infrastruktūrą.

Fotografijoje masyvas matomas prie pat Mėnulio disko krašto. Tokia perspektyva mūsų akiai neįprasta, nes dažniausiai stebime palydovo priekinį pusrutulį beveik „iš viršaus“, o kalnų aukštį sunku įvertinti. Šįkart palankus vadinamasis libracijos kampas, arba matomas Mėnulio svyravimas, sudarė sąlygas pažvelgti į pietų ašigalio kraštovaizdį tarsi iš šono.

NASA nurodo, kad nuotrauka užfiksuota spalio 31 d., o lapkričio 7-ąją paskelbta viešai. Tai svarbu norint tiksliai suprasti chronologiją: kalnai nebuvo „atrasti“ šią savaitę ir neatsirado naujai, tačiau jų neįprastai aiškus vaizdas leidžia plačiajai auditorijai geriau suvokti būsimų Mėnulio misijų aplinką.

Kodėl pietų ašigalis domina kosmoso agentūras

Pietiniame Mėnulio regione yra kraterių, kurių dugnai beveik visada skendi šešėlyje. Mokslininkai mano, kad ten gali būti vandens ledo sankaupų. Jeigu ledą būtų galima patikimai aptikti ir išgauti, jis ilgainiui padėtų aprūpinti astronautus vandeniu, o galbūt ir iš jo gaminti deguonį ar raketinį kurą. Tačiau tam reikia dar daug techninių bandymų ir infrastruktūros, kuri kol kas neveikia.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje apie 46 tūkst. žmonių baigė pasirengimo krizei mokymus: ką būtina žinoti šeimoms?

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje 40 organizacijų išbandė gynybą nuo DI išnaudojančių įsilaužėlių: dalyvavo 200 specialistų

3 min. skaitymo • prieš 2 val

JAV kariuomenė Lenkijoje išbandė FD-1 dronus perėmėjus: ieško pigesnės apsaugos nuo atakų

Visi naujausi straipsniai →

Kitoje pusėje aukštesnės vietovės gali gauti beveik nuolatinę Saulės šviesą. Tai patrauklu energijos tiekimo sistemoms, nes Saulės baterijos tokiose vietose veiktų ilgiau nei tamsiuose kraterių dugnuose. Derinys – šešėlyje potencialiai esantis ledas ir netoliese pakankamai apšviestos viršūnės – pietų ašigalį paverčia įdomiu, nors techniškai sudėtingu tyrimų taikiniu.

De Gerlache–Kocher masyvas jau buvo svarstomas kaip galima būsimo pilotuojamo „Artemis“ nusileidimo regiono dalis. Tai nėra oficialus patvirtinimas, kad konkretus astronautų ekipažas išsilaipins būtent čia. Misijos vieta priklausys nuo topografijos, temperatūros, ryšio, nusileidimo rizikos ir daugelio kitų veiksnių.

Ką naujo atskleidžia pati fotografija

Nuotrauka puikiai parodo reljefo mastelį. Maždaug keturių kilometrų iškilimas yra didelis net lyginant su daugeliu Žemės kalnų, tačiau Mėnulyje nėra atmosferos, kuri sušvelnintų šešėlių kontrastą. Saulės apšvietimas sukuria ryškias ribas, todėl kraterių šlaitai ir masyvo kontūrai atrodo dramatiškai. Tai ne kompiuterinė būsimos bazės vizualizacija, o realaus kosminio kūno paviršiaus teleskopinis vaizdas.

Astronomijos entuziastams Lietuvoje ši istorija primena, kad stebint Mėnulį daug lemia ne vien teleskopo didinimas, bet ir apšvietimo bei libracijos sąlygos. Tas pats regionas skirtingomis dienomis gali atrodyti labai nevienodai. Todėl geriausi Mėnulio reljefo kadrai ne visada padaromi per pilnatį – šalia terminatoriaus ir neįprastu kampu šešėliai padeda išryškinti aukščių skirtumus.

Portale neseniai rašėme apie NASA Mėnulio bazės planus, autonominio nusileidimo bandymus ir kosminių objektų stebėjimo technologijas. Nauja NASA nuotrauka suteikia šioms technologinėms temoms konkretų geografinį kontekstą.

Šis keturių kilometrų aukščio kalnynas dar kartą parodo, kad būsimas astronautų gyvenimas Mėnulyje neprimins pasivaikščiojimo lygioje dykumoje. Nuolatiniai šešėliai, staigūs temperatūros pokyčiai ir sudėtinga topografija bus tokie pat svarbūs iššūkiai kaip raketų patikimumas.

Mėnulio ašigalio tyrimams svarbi ir komunikacija. Dėl stačių šlaitų ir kraterių dalis paviršiaus gali būti nepasiekiama tiesioginiam ryšiui su Žeme, todėl gali prireikti papildomų orbitinių retransliatorių. Įrangos veikimą veikia ir labai žema temperatūra nuolat šešėlyje esančiose vietose. Tai reiškia, kad nusileidimo aikštelė turi būti parenkama atsižvelgiant į gerokai daugiau kriterijų nei vien lygų plotą. Net puikus geologinis taikinys gali pasirodyti netinkamas, jei neįmanoma užtikrinti saugaus privažiavimo, energijos tiekimo ir stabilaus ryšio. Naujoji teleskopinė fotografija primena, kodėl prieš žmonių atvykimą reikalingi itin tikslūs reljefo žemėlapiai.

Šaltiniai: pirminis oficialus pranešimas arba tyrimas; papildoma informacija.