Redakcinė iliustracija, sugeneruota DI.
Lietuvos verslui skirta dar 30 mln. eurų: paskoloms atsirado palankesnės sąlygos ir Vilniaus regione
Lietuvos įmonėms, ieškančioms lėšų plėtrai, atveriamas papildomas finansavimo rezervas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija lapkričio 6 dieną paskelbė skirianti dar 30 mln. eurų ES fondų lėšų per ILTE administruojamą paskolų priemonę „Startuok“. Kartu pakeistos sąlygos: nuo šiol ES fondų lėšomis galės pasinaudoti ir Sostinės regione veikiantys verslai, o dalies investicinės paskolos nurašymui skirta dotacijos dalis padidinta nuo 20 iki 30 proc.

Toks sprendimas aktualus ne vien technologijų startuoliams. Priemonė skirta smulkiesiems ir vidutiniams verslams, norintiems pradėti veiklą ar augti, o finansuoti galima įvairias sritis – nuo gamybos automatizavimo ir įrangos iki transporto priemonių remonto, prekybos bei paslaugų. Vis dėlto 30 mln. eurų nėra pinigai, kurie visiems norintiems išdalijami nemokamai. Pagrindinė priemonė yra paskola su nustatytomis sąlygomis ir tinkamumo reikalavimais.
Kokios sumos gali būti skiriamos
Ministerijos duomenimis, investicijoms galima kreiptis dėl paskolos iki 3 mln. eurų, kurios trukmė gali siekti 10 metų. Apyvartinėms lėšoms skirtų paskolų viršutinė riba padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, o laikotarpis gali siekti trejus metus. Investicinio finansavimo atveju numatyta galimybė nurašyti iki 30 proc. suteiktos paskolos dalies, jei tenkinamos atitinkamos priemonės sąlygos.
Taip pat pakeistas regioninis priemonės prieinamumas. Ankstesniais etapais dalis ES fondų lėšomis finansuojamų galimybių buvo skirta ne Sostinės regionui. Nauja tvarka atveria duris Vilniaus ir aplinkinių savivaldybių verslams, todėl papildomai finansuoti galės pretenduoti platesnis potencialių pareiškėjų ratas. Tačiau kiekviena paraiška vis tiek bus vertinama individualiai.
Ministerija nurodo, kad peržiūrėdama daugiau kaip 400 mln. eurų ES fondų priemonių nusprendė perskirstyti 77 mln. eurų į populiaresnes finansavimo kryptis. Šis perskirstymas ir naujasis „Startuok“ finansavimo papildymas yra platesnių verslo priemonių pakeitimų dalis. Tai ne automatiškas kiekvienos įmonės skolinimosi kainos sumažėjimas – konkreti palūkanų norma ir finansavimo dydis priklausys nuo sąlygų.
Kam skirta priemonė ir ką reikėtų pasirengti
Į „Startuok“ dažniausiai gali kreiptis ne ilgiau kaip trejus metus veikiantis verslas. Tam tikrais atvejais galimybės numatytos ir iki penkerių metų veikiantiems socialinio poveikio projektams, vyresnių nei 55 metų verslininkų valdomoms įmonėms bei Lietuvoje veikiančių Ukrainos piliečių ar juridinių asmenų valdomam verslui. Kai kurioms iš šių grupių gali būti taikoma 70 proc. paskolos metinių palūkanų normos nuolaida.
Prieš teikiant paraišką verta turėti konkretų investicijų planą: kokios įrangos reikia, kaip ji padės didinti pajamas arba taupyti sąnaudas, kokį dalį projekto įmonė finansuos pati ir kaip grąžins paskolą. Technologijų įmonėms ypač svarbu atskirti trumpalaikes apyvartines lėšas nuo ilgesnės trukmės investicijų. Vien didelė finansavimo riba nereiškia, kad projektas bus patvirtintas.
Plėtrą į užsienį siekiančioms Lietuvos įmonėms finansiniai instrumentai gali papildyti komercines partnerystes. Pavyzdžiui, jau rašėme apie „Teltonikos“ platinimo plėtrą, „CENSUS“ augimą Vilniuje ir lietuvio vadovaujamos gynybos bendrovės pritrauktą rizikos kapitalą. Pastarasis modelis skiriasi nuo paskolos, todėl pasirinkimas priklauso nuo įmonės brandos ir tikslų.
Paskelbta 30 mln. eurų injekcija rodo valstybės siekį sumažinti finansavimo barjerus pradedančiam verslui. Tačiau potencialūs pareiškėjai turėtų remtis naujausiomis ILTE taisyklėmis, o ne vien antraštėje minima suma: tikslūs reikalavimai, dotacijos nurašymo galimybės ir pareiškėjo tinkamumas lemia, ar priemonė iš tikrųjų bus naudinga konkrečiam verslui.
Verslui, planuojančiam skolintis, vertėtų atskirti du klausimus: kiek kapitalo įmanoma gauti ir kiek įmonei iš tikrųjų reikia. Didesnė maksimali paskolos suma yra galimybė, tačiau kartu reiškia ir didesnius grąžinimo įsipareigojimus. Prieš kreipiantis naudinga apskaičiuoti optimistinį bei atsargesnį pajamų scenarijų ir nustatyti, ar pinigų srautas leistų vykdyti sutartį net sulėtėjus pardavimams. Tai ypač svarbu mažoms įmonėms, kurių pajamos gali priklausyti nuo kelių stambių klientų.
Projektas, susijęs su gamybos modernizavimu ar nauja technologija, turi turėti ne vien įrangos pirkimo sąmatą, bet ir mokymų, priežiūros, energijos bei kitų eksploatavimo išlaidų planą. Kitaip įsigyta technologija gali nepasiekti numatyto efekto. Prieš pateikiant paraišką taip pat verta patikrinti, ar numatytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, kokių dokumentų reikės ir ar įmonės veiklos trukmė atitinka kriterijus. Tokios detalės gali lemti gerokai daugiau nei vien antraštėje minima finansavimo suma.
Šaltinis: oficialus pranešimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
NASA parodė 4 kilometrų aukščio kalnus prie Mėnulio ašigalio: fotografijoje – būsimos misijos vietovė
2DI išbandytas su 100 tikros laboratorijos užduočių: rezultatai atskleidė rimtas klaidas
3„Meta“ pristatė „Muse Spaces“: DI leidžia susikurti asmeninę programėlės erdvę paprastu prašymu
4Hakeriai Europoje perėmė šaldymo sistemas: tyrėjai aptiko daugiau kaip 5 000 atvirų įrenginių
5„SonicWall“ perspėja dėl naudojamos VPN spragos: gali būti apeinamas net dviejų veiksnių prisijungimas
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.