2 800 metų senumo skitų kape Sibire aptikti netikėti pėdsakai: ką iš tiesų vartojo senovės žmonės?

Sekite TechNaujienos Google

Maždaug 2 800 metų senumo skitų didikų kape pietų Sibire mokslininkai aptiko ne vien augalų sėklų, bet ir cheminių pėdsakų, rodančių galimą svaiginamąjį kanapių vartojimą. Nauja tarptautinė analizė suteikia vieną ankstyviausių tiesiogiai datuotų šio augalo poveikio žmogui įrodymų ir leidžia naujai pažvelgti į geležies amžiaus laidojimo apeigas.

Lapkričio 5 dieną Maxo Plancko geoantropologijos institutas pristatė Berno universiteto archeologo Gino Caspari vadovautos grupės tyrimą, paskelbtą žurnale „Science“. Jo objektas – Tuvos Respublikoje, pietų Sibire, esanti didžiulė skitų kapavietė „Tunnug 1“, kurioje rastos aukšto statuso asmenų palaidojimo liekanos ir gausūs ritualiniai radiniai.

Archeologai aptiko apie tūkstantį kanapių sėklų. Šešios jų buvo tiesiogiai datuotos radioaktyviosios anglies metodu, o gauti duomenys sieja kapą su VIII amžiaus prieš mūsų erą pradžia. Vien sėklos dar neįrodytų apsvaigimo – senovėje kanapės taip pat augintos pluoštui, aliejui ir kitiems tikslams.

Įrodymas slypėjo ne sėklose, o žmogaus plaukuose

Didžiausia tyrimo naujovė – iš kapo centrinės dalies išlikusių žmogaus plaukų cheminė analizė. Keliose tirtose mėginių grupėse mokslininkai nustatė signalus, suderinamus su kanabinoliu (CBN). Ši medžiaga gali susidaryti oksiduojantis tetrahidrokanabinoliui (THC), vienam pagrindinių kanapių psichoaktyviųjų junginių.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 2 val

160 dienų Marso sąlygomis: mokslininkai užaugino mikrobus, kurie ne tik išgyveno, bet ir dauginosi

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Tiesiant vamzdyną atkasti penki senoviniai šuliniai: vienas jų mena geležies amžių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Stounhendžo paslaptis gilėja: mokslininkai nerado 6 tonų akmens kilmės ten, kur jos tikėjosi

Visi naujausi straipsniai →

Analizėje taip pat užfiksuoti silpnesni signalai, kurių masė atitinka THC. Tyrėjai naudojo aukštos skiriamosios gebos masių spektrometriją ir kitus metodus. Tokie cheminiai pėdsakai plaukuose svarbesni už vien augalų liekanas, nes leidžia svarstyti apie realų medžiagų patekimą į žmogaus organizmą, o ne tik jų buvimą šalia palaidojimo.

Vis dėlto iš šių duomenų negalima patikimai nustatyti, kokį kiekį augalo žmogus suvartojo ir kaip veikliosios medžiagos pateko į organizmą. Tyrimas neįrodo nei rūkymo, nei konkretaus gėrimo ar maisto vartojimo būdo. Mokslininkai taip pat neturi pagrindo teigti, kad senovinės kanapės buvo specialiai selekcionuojamos stipresniam poveikiui.

Šie apribojimai svarbūs, nes sensacinga radinio interpretacija lengvai gali pranokti faktus. Tyrėjų pateikiama išvada yra siauresnė: kartu aptiktos sėklos ir žmogaus plaukų cheminiai pėdsakai leidžia pagrįstai sieti kanapes su svaiginamuoju vartojimu, tačiau nepateikia visos istorijos apie ritualo eigą.

Kuo išskirtinis skitų kapas?

Skitais vadinamos įvairios ankstyvojo geležies amžiaus Eurazijos stepėse gyvenusios raitelių bendruomenės. Jų kapavietėse randami papuošalai, žirgų įranga, ginklai ir apeiginių veiksmų pėdsakai. „Tunnug 1“ tyrimuose anksčiau aptikti ir žirgų palaikai, siejami su laidojimo ceremonijomis, todėl kanapių radinys papildo jau sudėtingą ritualinės aplinkos vaizdą.

Pasak tyrėjų, viename ankstesnių darbų aptikta 18 žirgų liekanų, o vėliau tyrimų metu rasta ir daugiau aukojimų pėdsakų. Tai parodo, kokių išteklių galėjo pareikalauti aukšto statuso asmens laidotuvės. Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas kapavietėje nustatytas augalas būtinai turėjo vieną ir tą pačią apeiginę paskirtį.

„TechNaujienos.lt“ yra rašęs apie Sibire aptiktus senovinių gyvūnų kaulus. Naujas archeologinis tyrimas atskleidžia kitokią šio regiono praeities pusę – ne gamtinę, o socialinę, susijusią su žmonių elgsena, tikėjimais ir sudėtingais laidojimo papročiais.

Mokslininkai pabrėžia, kad tai šiuo metu seniausias tiesiogiai datuotas archeologinis įrodymas, siejantis kanapes su svaiginamuoju vartojimu. Tai nereiškia, kad tokia praktika anksčiau neegzistavo – tiesiog senesniems laikotarpiams iki šiol stinga taip aiškiai susietų botaninių ir žmogaus biologinių mėginių.

Augalų likučiai, ypač žiedai ir lapai, paprastai išlieka prastai. Todėl archeologai dažnai turi remtis išlikusiais sudegusiais pėdsakais, cheminiais junginiais ar retomis išskirtinio konservavimo sąlygomis. Šiuo atveju neįprastas radinių derinys leidžia išvengti dalies spėlionių, nors jokiu būdu nepanaikina viso neapibrėžtumo.

Norint suprasti šio radinio reikšmę, naudinga prisiminti, kad vienos bendruomenės papročiai nebūtinai buvo būdingi visam senovės pasauliui. Skitų kultūra driekėsi didelėje teritorijoje ir ilgą laiką, todėl vieno kapo rezultatai neturėtų būti paverčiami bendru teiginiu apie visus to meto žmones. Taip pat neįmanoma iš biologinio mėginio vieno nustatyti, ar vartojimas buvo įprastas kasdieniame gyvenime, ar susijęs tik su išskirtinėmis apeigomis. Šias hipotezes būtų galima tikrinti tiriant daugiau kapaviečių ir jas lyginant tarpusavyje.

Komanda planuoja toliau tirti išlikusią augalinę medžiagą, įskaitant DNR analizę. Ateityje tai gali padėti aiškiau suprasti kanapių paplitimo ir prijaukinimo istoriją. Naujausias atradimas rodo, kad net po tūkstančių metų kruopšti laboratorinė analizė gali atskleisti tokius kasdienio ar apeiginio gyvenimo aspektus, kurių archeologai vien žvelgdami į kapo radinius nepastebėtų.