Po audros generatorių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo 150 kartų: ar 400 eurų įrenginio pakanka namams?

Sekite TechNaujienos Google

Po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros elektros generatoriai tapo viena geidžiamiausių prekių šalyje. Audros piko metu be elektros buvo likę apie 270 tūkst. vartotojų, o daliai namų ūkių tiekimo atkūrimo teko laukti kelias paras.

Elektroninės parduotuvės „Varle.lt“ produkto vadovas Aivaras Saniukas BNS teigė, kad pirmadienį generatorių pardavimai jų parduotuvėje išaugo maždaug 150 kartų. Pasak jo, pirkėjai daugiausia rinkosi 3–4 kW galios modelius, o kainos svyravo nuo maždaug 400 iki 1 500 eurų. Apie pardavimų šuolį rugpjūčio 24 d. skelbė LRT/BNS.

Paklausa tokia didelė, kad dalis prekybininkų kalba apie trumpalaikį generatorių stygių. Kitą dieną LRT reportaže vienas pardavėjas teigė per audros savaitgalį pardavęs maždaug dvejų metų generatorių kiekį.

Tuo pat metu tema persikėlė ir į politinę darbotvarkę. Rugpjūčio 27 d. opoziciniai konservatoriai pasiūlė vietoje papildomo dalies oro elektros tinklų kabeliavimo etapo įsigyti apie 150 tūkst. rezervinių generatorių didžiausios rizikos individualių namų gyventojams.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Prie Žemės artėja geomagnetinė audra: ar šiaurės pašvaistę pamatysime ir Lietuvoje?

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Nepalo katastrofa: kodėl perspėjimo sistemos nesuveikė, nors upės buvo stebimos

7 min. skaitymo • prieš 11 val

7 vietos namuose, kur nereikėtų laikyti „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus

Visi naujausi straipsniai →

Siūlymo autorių skaičiavimu, vienas vidutinio galingumo generatorius galėtų kainuoti apie 400 eurų, o gyventojui būtų siūloma padengti maždaug ketvirtadalį kainos.

Energetikos ministras Lukas Savickas pasiūlymo neatmetė, tačiau pabrėžė, kad jis dar tik bus vertinamas kartu su kitomis priemonėmis. Taigi kalbama apie pasiūlymą, o ne jau patvirtintą kompensavimo programą.

Tačiau 400 eurų kaina pati savaime beveik nieko nepasako apie tai, ką konkretus generatorius pajėgs išlaikyti. Svarbiausias rodiklis yra ne kaina, o nuolatinė generatoriaus galia, prijungiamų prietaisų pobūdis ir tai, ar generatorius bus naudojamas keliems būtiniausiems įrenginiams, ar visam namui.

400 eurų generatorius: ką jis realiai gali maitinti?

Po audros „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbė konkrečias rekomendacijas gyventojams. Rugpjūčio 25 d. ESO pateiktoje atmintinėje nurodoma, kad šaldytuvui, apšvietimui ir telefonų įkrovimui paprastai pakanka 1–2 kW galios, šildymo katilui ir cirkuliaciniams siurbliams rekomenduojama 2–5 kW, o individualaus namo būtiniausiems prietaisams – 5–10 kW.

Todėl atsakymas į klausimą, ar 400 eurų generatoriaus pakanka namams, yra toks: kai kuriais atvejais – taip, tačiau dažniausiai ne visam namui.

Už tokią sumą rinkoje galima rasti nešiojamų generatorių, galinčių palaikyti kelis svarbiausius prietaisus. Tačiau vien kainos negalima tapatinti su 3–4 kW ar kita konkrečia galia.

„Varle.lt“ pateikti skaičiai rodo tik tai, kad generatorių kainos prasideda maždaug nuo 400 eurų, o populiariausi šiuo metu yra 3–4 kW modeliai.

ESO savo nuolatinėse rekomendacijose pažymi, kad minimaliems poreikiams gali pakakti maždaug 3 kW vienfazio generatoriaus.

Tačiau jei norima išlaikyti beveik įprastą namo darbą, generatoriaus galią jau reikia derinti prie namo elektros įvado ir realių apkrovų.

Didelės galios vartotojai – elektrinė viryklė, vandens šildytuvas, elektrinis šildymas ar šilumos siurblys – gali greitai „suvalgyti“ kelių kilovatų rezervą. ESO taip pat rekomenduoja atsižvelgti į tai, ar namo įvadas yra vienfazis, ar trifazis.

Trifazis generatorius savaime nėra geresnis pasirinkimas. Jo etiketėje nurodyta bendra galia paskirstoma trims fazėms, todėl vienfazis prietaisas negali automatiškai pasinaudoti visa generatoriaus galia. Jei namuose dauguma kritinių prietaisų yra vienfaziai, netinkamai pasirinktas trifazis modelis gali suteikti mažiau praktiškai panaudojamos galios, nei tikėjosi pirkėjas.

Dar viena dažna klaida – sudėti tik ant prietaisų etikečių nurodytą galią ir generatorių pasirinkti be jokios atsargos. Šaldytuvų kompresoriai, vandens siurbliai ir kiti elektros variklius turintys prietaisai paleidimo momentu trumpam gali pareikalauti didesnės galios nei įprastai veikdami. Todėl generatoriaus negalima planuoti taip, kad jo vardinė galia būtų nuolat išnaudojama iki paskutinio vato.

Jei tikslas yra palaikyti ne visą namą, o ryšį ir kelis nedidelės galios įrenginius, alternatyva benzininiam generatoriui gali būti didelės talpos nešiojama baterijų stotelė.

Tokie įrenginiai neveikia su vidaus degimo varikliu, todėl neskleidžia išmetamųjų dujų ir gali būti naudojami patalpose. „TechNaujienos“ anksčiau rašė ir apie nešiojamas energijos stoteles, skirtas maitinti ne tik smulkią elektroniką, bet ir dalį galingesnių prietaisų.

Vis dėlto ilgo elektros dingimo metu jų veikimo trukmę riboja akumuliatoriaus talpa ir galimybė jį vėl įkrauti.

Didžiausios klaidos: nuo per mažos galios iki pavojingo pajungimo

Generatoriaus įsigijimas išsprendžia tik dalį problemos. Netinkamai naudojamas įrenginys gali kelti gerokai didesnį pavojų nei pats elektros dingimas. ESO aiškiai perspėja, kad nešiojamasis generatorius negali būti jungiamas tiesiogiai į namo elektros lizdą. Jei generatorius turi maitinti namo vidaus instaliaciją, prijungimą turi atlikti kvalifikuotas elektrikas ir įrengti sprendimą, neleidžiantį generatoriaus energijai patekti atgal į viešąjį tinklą.

Netinkamas vadinamasis „atbulinis maitinimas“ gali įelektrinti linijas, kurias tinklo darbuotojai laiko atjungtomis, todėl toks savadarbis pajungimas pavojingas ne tik namo gyventojams, bet ir gedimus šalinantiems specialistams.

Kita kritinė rizika – anglies monoksidas. ESO nurodo generatorių naudoti tik lauke arba gamintojo reikalavimus atitinkančioje gerai vėdinamoje vietoje, laikyti jį atokiau nuo langų, durų ir vėdinimo angų.

JAV vartotojų produktų saugos komisija (CPSC) taiko dar konservatyvesnę rekomendaciją: nešiojamą generatorių statyti tik lauke, mažiausiai maždaug 6 metrus nuo pastato, o išmetimą nukreipti nuo langų ir durų.

CPSC pabrėžia, kad atidarytos garažo durys ar langai nėra pakankama apsauga nuo anglies monoksido.

Praktiškai generatorių planuojančiam įsigyti žmogui verta patikrinti ne tik kilovatus. Reikėtų įvertinti nuolatinę ir maksimalią galią, vienfazę ar trifazę išvestį, kuro tipą, bako talpą, gamintojo nurodytą veikimo trukmę prie dalinės apkrovos ir triukšmo lygį.

Jei bus maitinami jautresni elektronikos įrenginiai – kompiuteriai, maršrutizatoriai ar kita elektronika – verta atkreipti dėmesį ir į generatoriaus įtampos stabilizavimo charakteristikas, o ne vien į didžiausią galios skaičių ant dėžės.

Audra parodė ir kitą problemą – dingus elektrai gali dingti ne tik šviesa, bet ir interneto ryšys, šildymas, vandens tiekimas iš gręžinio ar dalis apsaugos sistemų. Apie tai, ką reiškia ilgesnis ryšio sutrikimas kasdieniam gyvenimui, „TechNaujienos“ yra rašiusios straipsnyje „Jei sustotų internetas: ar visuomenė sugebėtų gyventi be jo?“.

Gyventojams, kurie po audros generatorių jau įsigijo ar nuomojosi, svarbi ir kompensacijų tvarka. ESO rugpjūčio 25 d. paskelbė, kad privatiems klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, supaprastinta tvarka gali būti atlyginti tiesiogiai patirti nuostoliai iki 220 eurų. ESO DUK nurodoma, kad vertinant prašymus gali būti prašoma pateikti generatoriaus nuomos ar įsigijimo, kuro ir kitų išlaidų dokumentus.

Taigi 400 eurų generatorius gali būti racionalus sprendimas namų ūkiui, kuriam per dingimą reikia išlaikyti kelis svarbiausius prietaisus. Tačiau jei tikslas – be apribojimų maitinti individualų namą, tokio kainos ir galios lygio dažniausiai nepakaks. Daug svarbiau už vieną kainos skaičių yra iš anksto nuspręsti, kas dingus elektrai namuose iš tiesų privalo veikti, ir generatorių rinktis pagal šį sąrašą, o ne pagal akcijos etiketę.