Lenkijoje aptikta nelegali karinių dronų gamyba: tarp kaltinamųjų – trys Baltarusijos piliečiai

Sekite TechNaujienos Google

Lenkijos prokuratūra lapkričio 2 d. paskelbė apie bylą, susijusią su nelegalia karinės paskirties bepiločių orlaivių gamyba ir siūlymu juos parduoti užsienyje. Tyrėjų duomenimis, per kratas gamybos ceche aptiktas pažengęs mažiausiai 176 dronų gamybos procesas. Kaltinamasis aktas pateiktas penkiems žmonėms, tarp kurių – trys Baltarusijos piliečiai. Tai naujas dokumentuotas atvejis, atskleidžiantis, kokią riziką gali kelti strategiškai jautrių technologijų gamyba be leidimų.

Oficialiame Lenkijos nacionalinės prokuratūros pranešime nurodoma, kad kaltinamąjį aktą Varšuvos apygardos teismui Lodzėje dirbantis prokuroras pateikė spalio 22 d., o visuomenei apie tai pranešta lapkričio 2 d. Taigi tai nėra šiandien įvykęs gamyklos šturmas: naujausia žinia yra teisminio proceso etapas ir paviešintos tyrimo detalės.

Be trijų Baltarusijos piliečių, byloje kaltinama moteris, turinti Lenkijos ir Ukrainos pilietybes, bei Lenkijos pilietis. Prokuratūros teigimu, įtariama grupė veikė mažiausiai nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. vasario 13 d. Jos veiklos tikslas esą buvo užsidirbti gaminant ir siūlant karinės paskirties dronus už Lenkijos ribų neturint būtinų leidimų ar koncesijų.

Ką pareigūnai nustatė gamybos ceche

Byloje kalbama apie skirtingų kategorijų nusikalstamas veikas: dalyvavimą organizuotoje grupėje, neteisėtą karinės paskirties produkcijos gamybą ir užsienio prekybą bei įtariamą pinigų plovimą. Dviem asmenims taip pat pateikti kaltinimai dėl grupės organizavimo ir vadovavimo jai. Tai prokurorų kaltinimai, kuriuos teismas dar turės išnagrinėti.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 36 minutės

„Google“ skandalas Suomijoje: iškirto 330 hektarų miško, policija pradeda tyrimą

6 min. skaitymo • prieš 57 minutės

Lenkijoje – 350 mln. zlotų kriptovaliutų skandalas: naujos kratos, o Tuskas ir prezidentas nesutaria dėl taisyklių

5 min. skaitymo • prieš 2 val

Nuo lapkričio pasikeitė kelių eismo taisyklės: greitis mažėja, o vairuotojams artėja svarbus terminas

Visi naujausi straipsniai →

Svarbus niuansas – pranešime nenurodyta, kad pareigūnai rado 176 visiškai surinktus ar kovai paruoštus orlaivius. Pasak prokuratūros, per kratą nustatytas ne mažiau kaip 176 bepiločių orlaivių pažengęs gamybos procesas. Dronai pagal Lenkijos teisės aktų klasifikaciją priskirti karinės paskirties gaminiams, kuriems reikia specialių leidimų. Šie apibrėžimai neatskleidžia visų aparatų techninių charakteristikų, ginkluotės ar tikrojo parengties lygio.

Tyrėjai mano, kad gamyba buvo slepiama po teisėtos komercinės veiklos priedanga. Įtariami grupės nariai esą pasitelkė juridinius asmenis, kad jų veikla ir finansiniai srautai atrodytų teisėti. Finansinių duomenų analizė padėjo atsekti, kaip galimai nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo paskirstomos. Prokuratūra pabrėžė, kad svarbi tyrimo dalis yra išsami finansinė analizė, parengta Lenkijos finansinės žvalgybos institucijos.

Bylą prižiūrint prokurorams tyrė Vidaus saugumo agentūros (ABW) baudžiamųjų bylų departamentas, prie nustatytų aplinkybių prisidėjo ir Karinės kontržvalgybos tarnyba. Toks institucijų derinys rodo, kad pareigūnai nagrinėjo ne vien įprastą komercinės veiklos leidimų klausimą, bet ir strategiškai jautrių gaminių kontrolę.

Tyrimo metu areštuotas daugiau nei 3 mln. zlotų vertės turtas, kuris gali būti panaudotas būsimoms teismo sprendimu priteistoms sumoms, baudoms ar neteisėtai gauto turto konfiskavimui užtikrinti. Dviem kaltinamiesiems taikomas suėmimas, likusiems – švelnesnės kardomosios priemonės. Dėl dalies inkriminuojamų veikų gresia iki 10 metų nelaisvės, o dviem asmenims dėl tariamo vadovavimo organizuotai grupei – iki 15 metų.

Nors tarp kaltinamųjų yra Baltarusijos piliečių, prokuratūros pranešime nenurodyta, kad dronai buvo gaminami Baltarusijos kariuomenei, Rusijai ar kitai konkrečiai valstybei. Taip pat nepaskelbtas patvirtintas galutinių pirkėjų sąrašas. Todėl vien kaltinamųjų pilietybė negali būti laikoma įrodymu apie valstybės užsakymą, žvalgybinį ryšį ar galutinę produkcijos paskirtį.

Kaip veikė įtariama schema ir kuo ji svarbi Baltijos šalims

Ši byla kelia svarbų technologijų kontrolės klausimą. Bepilotis orlaivis gali būti panašus į civilinėms reikmėms naudojamą aparatą, tačiau jo konstrukcija, jutikliai, ryšio įranga, programinė įranga ar numatyta paskirtis gali lemti, kad gaminys bus priskiriamas karinei kategorijai. Tokiu atveju reikalinga ne tik įprasta bendrovės registracija, bet ir specialūs gamybos bei eksporto leidimai.

Greitai auganti bepiločių sistemų rinka suteikia didelių galimybių legaliems gamintojams, tačiau kartu didina poreikį tikrinti tiekimo grandines, galutinius naudotojus ir atsiskaitymo mechanizmus. Vieno komponento pardavimas gali atrodyti įprastas komercinis sandoris, tačiau daugeliui komponentų jungiantis į karinei paskirčiai numatytą sistemą atsiranda papildomos teisinės pareigos.

Lenkija kartu aktyviai investuoja į teisėtą dronų ir antidroninių priemonių pramonę. Anksčiau rašėme apie 26 mlrd. zlotų vertės investicijų planus, o kitoje naujienoje – apie radarų prieš mažus dronus pirkimą. Tai atskiros oficialios programos, kurios neturi būti painiojamos su šioje byloje tiriama galimai neteisėta gamyba.

Lietuvai, turinčiai bendrą pasienio ir saugumo interesą su Lenkija, ši istorija aktuali kaip eksporto kontrolės ir gynybos technologijų priežiūros pavyzdys. Kaimyninių valstybių institucijų gebėjimas patikrinti tikrąją gaminių paskirtį, bendrovių kontrolę ir galutinius pirkėjus yra svarbus viso regiono saugumui. Tačiau konkretus poveikis Lietuvos saugumui šioje byloje viešai neįrodytas.

Prokuratūros išplatinta informacija reiškia, kad ikiteisminis etapas baigėsi kaltinamojo akto pateikimu, o ne tai, kad teismas jau pripažino kaltinamųjų kaltę. Tolesnis teismo procesas turėtų atskleisti daugiau duomenų apie dronų konstrukcijas, numatomus klientus ir finansines schemas. Iki tol būtina atskirti patvirtintą 176 aparatų gamybos masto vertinimą nuo dar neįrodytų spėjimų apie galutinius jų gavėjus.