1946 metų ENIAC svėrė dešimtis tonų: kaip atrodė vienas pirmųjų elektroninių kompiuterių?

Sekite TechNaujienos Google

1946 metais viešai pristatytas ENIAC užėmė didelę patalpą ir svėrė dešimtis tonų, nors šiandien daugelį jo skaičiavimų greičiau atliktų nebrangus kišeninis įrenginys. Pensilvanijos universitetas jį pristato kaip vieną ankstyviausių universalių elektroninių skaitmeninių kompiuterių. Autentiškoje JAV kariuomenės 1946 metų nuotraukoje matyti įrangos mastas ir skydai, kuriuos valdė specialistai.

ENIAC naudojo apie 18 tūkstančių elektroninių lempų. Jos buvo didelės, skleidė šilumą ir naudojo daug elektros, todėl tokios sistemos priežiūra buvo gerokai sudėtingesnė už šiuolaikinio kompiuterio. Vis dėlto elektroninių grandinių naudojimas leido užduotis vykdyti nepalyginamai greičiau nei daugelį ankstesnių elektromechaninių skaičiavimo prietaisų.

Pradinė ENIAC paskirtis buvo susijusi su sudėtingais skaičiavimais JAV kariuomenei, įskaitant artilerijos balistines lenteles. Vėliau įranga naudota ir kitoms matematinėms užduotims. Tai primena, kad ankstyvoji kompiuterija nebuvo tik biurų automatizavimo projektas – skaičiavimo poreikiai išaugo iš mokslo, inžinerijos ir karo technologijų.

Kodėl programavimas atrodė visiškai kitaip?

Ankstyvuoju laikotarpiu programos parengimas galėjo reikšti kabelių, jungiklių ir funkcinių blokų konfigūravimą. Tai nebuvo patogu, todėl vėliau kompiuterių architektūra vystėsi link lankstesnio programų saugojimo atmintyje. Toks perėjimas smarkiai pakeitė programinės įrangos kūrimą ir padėjo formuotis dabartinėms kompiuterių sistemoms.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 minutės

NASA ir Japonija ruošiasi grąžinti Marso palydovo Fobo mėginius į Žemę

2 min. skaitymo • prieš 5 minutės

Kosmoso technologijų bendrovė „Redwire“ pristatė „ShadowVision“: DI padės sekti objektus ir valdyti jutiklius

2 min. skaitymo • prieš 15 minučių

Europos kosminė misija pirmą kartą parodė visą šiaurės pašvaistės žiedą iš kosmoso

Visi naujausi straipsniai →

Kompiuterijos istorijoje svarbios ir moterys, dirbusios programuotojomis. Jų indėlis ilgą laiką sulaukdavo mažiau dėmesio nei aparatinės įrangos konstruktorių darbas. Būtent programuotojai turėjo suprasti skaičiavimo eigą, klaidas ir fizinius įrangos apribojimus.

ENIAC (angl. Electronic Numerical Integrator and Computer) buvo kuriamas Pensilvanijos universitete pagal JAV kariuomenės užsakymą. Pagrindinė užduotis – sparčiau skaičiuoti artilerijos šaudymo lenteles, kurioms reikėjo daug pasikartojančių matematinių operacijų. J. Presperis Eckertas ir Johnas Mauchly vadovavo pagrindiniams projektavimo darbams, tačiau pati mašina buvo daugybės inžinierių, technikų ir operatorių darbo rezultatas. Jai reikėjo visiškai kitokios fizinės infrastruktūros nei šiandieniniam kompiuteriui.

Smithsonian instituto istorinės įrangos aprašyme nurodoma, kad mašina svėrė apie 30 tonų, turėjo maždaug 18 tūkst. elektroninių lempų, 1 500 relių, dešimtis tūkstančių varžų bei kitų komponentų. Energijos suvartojimas buvo skaičiuojamas šimtais kilovatų ribose. Tokia sistema užėmė didžiulę patalpą, o jos darbo patikimumas priklausė nuo to, ar didžiulis skaičius elektroninių komponentų išliks veikiantis.

ENIAC nebuvo programuojamas kaip šiandieninis nešiojamasis kompiuteris. Ankstyvuoju jo naudojimo laikotarpiu skirtingoms užduotims reikėdavo keisti jungčių laidus, perjungti fizinius jungiklius ir iš naujo nustatyti duomenų kelią per mašiną. Vien naujos skaičiavimo procedūros paruošimas galėjo pareikalauti nemažai laiko, nors pati matematinė operacija elektroninėje sistemoje jau vykdavo gerokai sparčiau už rankinius metodus.

Svarbų vaidmenį atliko programuotojos, tarp kurių buvo Kathleen Antonelli, Jean Bartik, Betty Holberton, Marlyn Meltzer, Frances Spence ir Ruth Teitelbaum. Jų darbas reikalavo suprasti ne tik matematinius algoritmus, bet ir fizines mašinos jungtis. Ilgą laiką šis indėlis istorinėse apžvalgose buvo menkiau matomas nei pagrindinių konstruktorių pavardės. Šiuolaikinė kompiuterijos istorija skiria daugiau dėmesio ir tokiam ankstyvajam programavimo darbui.

ENIAC įrodo, kaip stipriai pasikeitė kompiuterinės technikos komponentų mastelis. Šiuolaikiniai tranzistoriai ir puslaidininkinės technologijos leidžia viename luste sutalpinti daugybę skaičiavimo elementų, kuriems anksčiau būtų reikėję didžiulių elektroninių lempų sistemų. Tačiau pasakojimą, kad ENIAC buvo „pirmasis kompiuteris“, reikia vertinti atsargiai – skirtingais laikotarpiais egzistavo ir ankstesni mechaniniai, elektromechaniniai bei specializuoti elektroniniai įrenginiai, todėl pirmumo kriterijai skiriasi.

ENIAC buvo pristatytas 1946 metais, tačiau projektavimo darbai prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Mašina naudojo apie 18 tūkst. elektroninių lempų ir užėmė didelę patalpą. Svarbiausias jos pranašumas, palyginti su daugybe ankstesnių mechaninių sistemų, buvo elektroniniu būdu atliekamos aritmetinės operacijos. Tačiau ankstyvasis programavimas reikalavo fizinių jungčių ir jungiklių keitimo: užduočių perjungimas buvo lėtas, nors pats skaičiavimas tapo gerokai spartesnis. ENIAC istorija taip pat susijusi su šešių programuotojų darbu, kuris ilgą laiką liko mažiau matomas už pačios mašinos konstravimą. Daugiau susijusios informacijos pateikiama straipsnyje apie ankstyvosios skaičiavimo technikos istoriją.

ENIAC nebuvo pirmoji žmogaus sukurta skaičiavimo mašina ir istorikai atskirai vertina skirtingus „pirmojo kompiuterio“ kriterijus. Tačiau jis tapo aiškiu elektroninės skaitmeninės kompiuterijos lūžio simboliu. Tikras archyvinis kadras parodo, kiek vietos kadaise reikėjo funkcijoms, kurios dabar telpa į mažą mikroschemą.