Veneros paviršius tikrose nuotraukose: sovietų zondas išgyveno vos dvi valandas

Sekite TechNaujienos Google

Žmonija yra nufotografavusi ne tik Marsą ar Mėnulį: 1982 metų kovą sovietų aparatas „Venera 13“ perdavė tikrus vaizdus iš Veneros paviršiaus. NASA kosminių aparatų kataloge aprašoma misija nusileido planetoje ir, nepaisant ekstremalių aplinkos sąlygų, dirbo apie dvi valandas. Šių kadrų kopija išsaugota „Wikimedia Commons“ archyve.

Veneros paviršiuje slėgis maždaug devyniasdešimt kartų viršija Žemės jūros lygio slėgį, o temperatūra siekia apie 460 laipsnių Celsijaus. Kosminiam aparatui tai sunkiau ištveriama aplinka negu daugelyje įprastų Žemės pramoninių procesų. Todėl misijos inžinieriai kapsulę projektavo kaip trumpai išsilaikantį, ypač atsparų tyrimų prietaisą, o ne ilgalaikį robotą.

Nuotraukose matomos plokščios akmens plokštės ir akmenuotas paviršius. Kai kuriuose vaizduose pasirodo paties aparato konstrukcijos dalys, kurios padeda suvokti kameros padėtį. Tai nėra skaitmeninio menininko fantazija: kadrai gauti matuojant tikrą kitos planetos paviršių. Kartu internete dažnai platinamos ryškiai nuspalvintos jų versijos, todėl svarbu atskirti archyvinį duomenų rinkinį nuo vėlesnio apdorojimo.

Kaip aparatas galėjo išgyventi tokioje aplinkoje?

Įrenginys nusileido turėdamas šilumą izoliuojančią konstrukciją ir ribotą veikimo laiką. Atmosfera greitai kaitino vidinius komponentus, todėl apsauga galėjo tik atidėti perkaitimą. Panašus principas taikomas kai kuriems trumpiems pramoniniams bandymams: informacija turi būti surinkta ir perduota, kol elektronika dar veikia.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 4 minutės

Kaip buvo įveikta „Enigma“: šifravimo mašina, kurios kodai atrodė beveik neįveikiami

2 min. skaitymo • prieš 14 minučių

1946 metų ENIAC svėrė dešimtis tonų: kaip atrodė vienas pirmųjų elektroninių kompiuterių?

2 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje: kodėl „Apollo 11“ kompiuteris buvo silpnesnis už šiuolaikinę buitinę techniką?

Visi naujausi straipsniai →

Be vaizdų, „Venera 13“ tyrė aplinkos savybes ir paviršiaus medžiagą. Tai leidžia mokslininkams palyginti nuotolinio stebėjimo duomenis su tiesioginiais matavimais. Vėlesnės misijos daugiausia Venerą tyrė orbitiniais radarais, nes ilgai išlaikyti aparatą ant įkaitusio paviršiaus išlieka brangu ir techniškai sudėtinga.

„Venera 13“ primena, kad įspūdingiausi kosmoso pasiekimai nebūtinai turi būti naujausi. Šie vaizdai padaryti prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, tačiau jie iki šiol yra reti tiesioginiai įrodymai apie vienos sudėtingiausių Saulės sistemos planetų paviršių.