Lapkričio 24-ąją danguje pasirodys pilnatis – supermėnulis: NASA paaiškino, ko tikėtis Lietuvoje

Sekite TechNaujienos Google

Lapkričio 24 dieną vakaro danguje bus galima stebėti pilnatį, kuri šįkart vadinama supermėnuliu. NASA įtraukė šį reiškinį į 2026 metų lapkričio dangaus stebėjimo kalendorių ir primena, kad jis pradės trijų iš eilės supermėnulių seriją. Nors internete tokie įvykiai neretai pristatomi kaip neįprastai milžiniškas Mėnulis, tikrasis regimasis dydžio ir ryškumo skirtumas gali būti gana subtilus.

NASA lapkričio apžvalgoje aiškinama, kad Mėnulio orbita aplink Žemę nėra idealus apskritimas. Artėdamas prie artimiausio taško, Mėnulis atrodo truputį didesnis. Jei toks priartėjimas sutampa su pilnatimi, populiariuose astronomijos kalendoriuose vartojamas supermėnulio pavadinimas. Tai nėra atskiras dangaus kūnas, netikėtas Mėnulio orbitos pasikeitimas ar retas pavojingas astronominis reiškinys.

Kaip geriausia stebėti supermėnulį?

Jei norite fotografuoti Mėnulį, ryškiausias pilnaties diskas yra sudėtingesnis objektas, nei gali atrodyti. Telefono automatinė kamera dažnai parenka ekspoziciją pagal tamsų dangų ir dėl to Mėnulio paviršius nuotraukoje virsta ryškia balta dėme. Geresniam rezultatui galima paliesti Mėnulio vaizdą ekrane ir sumažinti ekspoziciją arba naudoti fotoaparato rankinį režimą. Stabilus trikojis ir teleobjektyvas padeda išryškinti paviršiaus detales. Vis dėlto svarbu neapsigauti dėl socialiniuose tinkluose paplitusių montažų, kuriuose Mėnulis specialiai neproporcingai padidinamas.

Supermėnulio pavadinimas nėra griežtai vienodas mokslinis matavimo standartas. Paprastai juo apibūdinama pilnatis, kai Mėnulis yra palyginti arti Žemės savo elipsinėje orbitoje. Viena tokia pilnatis gali būti šiek tiek arčiau nei kita, todėl dydžio skirtumai tarp skirtingų „supermėnulių“ nebūtinai vienodi. Stebėtojas be matavimo prietaisų šį pokytį gali ir nepastebėti. Dėl to teiginius apie „didžiausią Mėnulį per šimtmetį“ būtina tikrinti pagal realius atstumus ir patikimų astronominių institucijų skaičiavimus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 22 minutės

NASA ir NOAA: 2026 metų ozono skylė – septinta didžiausia per 48 metus, tačiau yra svarbi gera žinia

4 min. skaitymo • prieš 37 minutės

NASA pirmą kartą spėjo paleisti raketas Saulės žybsnio metu: padėjo nauja perspėjimų sistema

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

Kanada prisijungė prie Europos superkompiuterių tinklo: bendradarbiaus ir kvantinių technologijų srityje

Visi naujausi straipsniai →

Lietuvoje lapkričio pabaigoje didžiausias stebėjimo iššūkis dažnai bus ne astronomija, o žemi debesys. Jei visą vakarą debesuota, supermėnulis fiziškai vis tiek įvyksta, tačiau iš konkrečios vietos jo nematyti. Prieš keliaujant už miesto naudinga peržiūrėti orų prognozę ir Mėnulio patekėjimo kryptį. Šį mėnesį aptarėme ir Tauridų meteorus, kuriems tamsus dangus gerokai svarbesnis. Pilnaties stebėjimas, priešingai, gali būti įspūdingas net miesto apšviestame horizonte.

NASA pataria dairytis į rytinį horizontą apie Saulės leidimosi laiką. Tuo metu kylantis Mėnulis gali atrodyti ypač didelis, tačiau dalį šio įspūdžio sukelia vadinamoji Mėnulio iliuzija – žmogaus regėjimo ir aplinkos objektų santykis. Pastatai, medžiai ar tolumoje esantis horizontas padeda smegenims netiksliai įvertinti regimą mastelį.

Lietuvoje svarbiausia bus debesuotumas ir atviras horizontas. Ryškus miestas netrukdo pačiam Mėnuliui būti matomam taip, kaip silpnų meteorų ar galaktikų stebėjimui, tačiau žemesni debesys gali visiškai užstoti vaizdą. Norint fotografuoti verta naudoti trikojį arba telefono teleobjektyvą, o ekspoziciją sumažinti, kad Mėnulio paviršius nevirstų balta dėme.

Ar Mėnulis tikrai bus rekordiškai didelis?

Pilnatis nėra vienas trumpas momentas, kai Mėnulis matomas tiksliai vienoje dangaus vietoje. Pats astronominis pilnaties momentas apibrėžiamas Saulės, Žemės ir Mėnulio geometrija, tačiau pilnas Mėnulio diskas žmogui atrodo apvalus ir aplinkinėmis naktimis. Todėl norint stebėti reiškinį nebūtina tiksliai pataikyti į vieną minutę. Net ir išvykus fotografuoti dieną prieš ar po pilnaties Mėnulis gali atrodyti labai įspūdingai. Vis dėlto viešai minimas supermėnulio pavadinimas priklauso nuo jo atstumo konkrečiu pilnaties momentu. Patikimi astronominiai kalendoriai padeda išvengti perdėtų pareiškimų apie išskirtinį dydį.

Skirtingais metais atstumas iki Mėnulio keičiasi, o supermėnulio sąvoka naudojama ne visada vienodai. Todėl vien iš pavadinimo negalima teigti, kad tai didžiausia pilnatis per šimtmetį. NASA savo pranešime nurodo svarbiausią faktą: lapkričio 24-osios pilnatis bus pirmoji iš trijų iš eilės supermėnulių, tačiau įspėja, kad fizinis regimojo dydžio skirtumas nėra toks dramatiškas, kaip gali atrodyti socialinių tinklų nuotraukose.

Šio mėnesio danguje taip pat vyks Tauridų ir Leonidų meteorų aktyvumas, o lapkričio 15–16 d. Marsas ir Jupiteris iš Žemės perspektyvos atrodys arti vienas kito. Apie Tauridų stebėjimą Lietuvoje jau rašėme atskirai; supermėnulio vakarą geriausia dėmesį skirti ne meteorams, o Mėnulio horizontui.

Šįkart nereikia nei specialios apsaugos, nei sudėtingo teleskopo. Užtenka giedresnio vakaro ir vietos, iš kurios matosi kylantis Mėnulis. Tikslesnį laiką Lietuvos miestams prieš stebėjimą reikėtų pasitikrinti pagal vietinį Saulės leidimąsi bei orų prognozę.