Kanada prisijungė prie Europos superkompiuterių tinklo: bendradarbiaus ir kvantinių technologijų srityje

Sekite TechNaujienos Google

Kanada tapo 39-ąja Europos aukšto našumo skaičiavimo bendrosios įmonės „EuroHPC JU“ dalyve. Sprendimas paskelbtas spalio 30 d. Monrealyje per ES ir Kanados viršūnių susitikimą. Tai leidžia abiem pusėms glaudžiau bendradarbiauti superkompiuterių, dirbtinio intelekto infrastruktūros ir kvantinių technologijų srityse. Naujoji partnerystė rodo, kad Europos kompiuterinės galios tinklas plečiasi ne tik viduje, bet ir už Europos Sąjungos ribų.

Oficialiame „EuroHPC“ pranešime pabrėžiama, kad Kanada jungiasi prie bendros Europos infrastruktūros, kuri finansuoja superkompiuterių įsigijimą, mokslinius projektus, programinę įrangą ir kompetencijas. Jos tyrėjai ir įmonės galės plėsti bendradarbiavimą su Europos partneriais ir siekti prieigos prie atitinkamų skaičiavimo išteklių pagal programos taisykles.

Kodėl superkompiuteriai svarbūs vis daugiau sričių?

Superkompiuteris nėra vienas didelis kompiuteris su galingu procesoriumi. Dažniausiai tai daugybė tarpusavyje didelės spartos tinklu sujungtų skaičiavimo mazgų, kurių darbą koordinuoja speciali programinė įranga. Tokia infrastruktūra leidžia paskirstyti užduotis, kurios paprastame kompiuteryje užtruktų per ilgai. Ji naudojama sudėtingoms orų prognozėms, naujų medžiagų savybių tyrimams, aerodinamikos modeliavimui ir pažangiai medicinos analizei. Pastaraisiais metais svarbiu tokių centrų naudotoju tapo ir dirbtinio intelekto sektorius, kuriam reikia didelės skaičiavimo galios modeliams mokyti.

„EuroHPC JU“ siekia sutelkti Europos valstybių ir Europos Sąjungos pastangas kuriant bei valdant aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūrą. Kanados prisijungimas gali sustiprinti mokslinių komandų bendradarbiavimą ir padėti dalintis skirtingomis kompetencijomis. Vis dėlto narystė nėra automatinis leidimas bet kuriai Kanados ar Lietuvos bendrovei neribotai naudotis visais superkompiuteriais. Skaičiavimo laikas paprastai skirstomas per numatytas programas, konkursus ir projektų vertinimus. Dėl to realus poveikis priklausys nuo dalyvavimo taisyklių ir abiejų regionų tyrėjų iniciatyvos.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

ESA sistema „Meerkat“ perspėja apie artėjančius asteroidus: kaip ji ieško galimų smūgių į Žemę

4 min. skaitymo • prieš 36 minutės

NASA svarsto gelbėti „Hubble“ teleskopą komercine misija: iki 2032 metų gali prireikti pakelti jo orbitą

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

NASA: „Voyager 1“ lapkritį pasieks stulbinantį atstumą – signalas iki zondo keliaus visą parą

Visi naujausi straipsniai →

Kvantinės technologijos šiame kontekste minimos kaip papildoma mokslinių tyrimų kryptis, tačiau kvantinis procesorius neturėtų būti pristatomas kaip universalus tradicinio superkompiuterio pakaitalas. Šiuolaikinės kvantinės sistemos susiduria su triukšmu, paklaidomis ir labai specializuotomis užduotimis. Didelė dalis naudingų eksperimentų reikalauja jų jungimo su klasikiniais skaičiavimais. Ankstesnėje kvantinių procesorių apžvalgoje rašėme apie tyrimų pažangą; naujoji partnerystė galėtų padėti tokioms technologijoms greičiau pereiti nuo laboratorijos prie platesnių bandymų.

Didžiuliai skaičiavimo pajėgumai būtini klimato modeliavimui, medžiagotyrai, molekuliniams tyrimams, šiuolaikinėms inžinerinėms simuliacijoms ir dideliems dirbtinio intelekto modeliams. Ne kiekviena mokslinė grupė ar jauna bendrovė gali įsigyti tokią infrastruktūrą savo lėšomis. Bendros viešosios programos leidžia dalintis aukščiausios klasės technika ir įgyvendinti projektus, kuriems atskirai būtų per brangu.

Kvantiniai kompiuteriai nėra tiesiog greitesni įprasti serveriai. Jie veikia kitais fizikiniais principais ir šiandien dažniausiai naudojami tyrimų, algoritmų bandymo ir technologijų brandinimo tikslais. Todėl Kanados prisijungimas prie Europos infrastruktūros neįrodo, kad kvantiniai kompiuteriai jau pakeitė klasikinius duomenų centrus ar kad visi DI uždaviniai iškart bus sprendžiami greičiau.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvos mokslininkams tarptautiniai superkompiuteriniai tinklai svarbūs dėl gebėjimo atlikti tyrimus, kurių nepajėgtų aprėpti pavienis universiteto serveris. Tai gali būti biologinių molekulių modeliavimas, didelių duomenų rinkinių analizė arba pažangios inžinerinės simuliacijos. Tačiau dalyvavimas infrastruktūroje visada susijęs su konkrečiomis paraiškomis, prioritetais ir projekto techniniu pasirengimu. Kanados prisijungimas išplečia potencialių partnerių ratą, bet negarantuoja iš anksto numatyto skaičiavimo laiko konkrečiai Lietuvos įstaigai. Norint pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis, reikalinga mokslinė užduotis, tinkama programinė įranga ir komanda, gebanti apdoroti gautus rezultatus. Todėl reali partnerystės nauda matysis iš projektų, o ne vien narystės sąrašo.

Europos mokslinių tyrimų ir technologijų tinklai aktualūs Lietuvos universitetams, laboratorijoms ir startuoliams, kurie bendradarbiauja tarptautiniu mastu. Didesnė dalyvių įvairovė gali atnešti papildomų kompetencijų ir bendrų projektų. Tačiau konkreti teisė naudotis skaičiavimo pajėgumais priklauso nuo kvietimų, paraiškų ir naudojimo sąlygų, o ne vien nuo Kanados narystės fakto.

Dirbtinio intelekto lustų konkurencija parodo, kad vien galingos mikroschemos nėra pakankamos: reikia tinklo, programinės įrangos ir mokslininkų, gebančių ją naudoti. „EuroHPC“ siekia jungti šiuos dalykus mastu, kurio pavieniai dalyviai dažnai negalėtų pasiekti.

Nauja partnerystė vertintina kaip strateginis infrastruktūros ir mokslo bendradarbiavimo žingsnis, o ne kaip pranešimas apie naujo superkompiuterio pastatymą konkrečiame Lietuvos mieste. Tik būsimų projektų rezultatai parodys, kiek naujų mokslinių ir komercinių sprendimų ji padės sukurti.