Iš kelių neaiškių kaulų mokslininkai atkūrė dingusį gyvūną – Sibire gyveno iki šiol nežinoma rūšis

Sekite TechNaujienos Google

Keli neaiškūs kaulų fragmentai, kurių vien iš išvaizdos beveik neįmanoma priskirti konkrečiam gyvūnui, atskleidė visiškai prarastą Sibiro faunos šaką. Tarptautinė mokslininkų komanda iš senovinės DNR atkūrė 20 genomų ir nustatė, kad pietų Sibire šimtus tūkstančių metų gyveno iki šiol nežinoma, jakams gimininga galvijų evoliucinė linija.

Didelė dalis mėginių rasta garsiajame Denisovo urve Altajuje – toje pačioje vietoje, kuri pakeitė žmogaus evoliucijos istoriją, kai joje buvo aptikti denisoviečių palaikai.

Naujasis gyvūnas nebuvo „rastас“ kaip pilnas skeletas. Priešingai – atradimas tapo įmanomas todėl, kad paleogenetika leidžia identifikuoti gyvūną iš fragmentų, kurie tradiciniam archeologui beveik nieko nepasako.

Nuo šiuolaikinių jakų atsiskyrė prieš šimtus tūkstančių metų

Tyrėjai analizavo galvijams priklausiusius kaulus iš Denisovo urvo ir kitų pietų Sibiro vietų. Iš jų pavyko išgauti senovinę DNR ir sugeneruoti 20 genomų, apimančių maždaug 200 tūkst. metų laikotarpį.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 9 minutės

SBU dronai už 500 km smogė Rusijos aerodromui – skelbia sunaikinę Su-35 ir Su-34

2 min. skaitymo • prieš 9 minutės

Ukraina smogė dronų paleidimo bazei ir vadavietei – kliuvo keliems svarbiems Rusijos objektams

3 min. skaitymo • prieš 9 minutės

Rusija per naktį paleido 137 dronus – beveik kas trečias buvo reaktyvinis

Visi naujausi straipsniai →

Palyginus genetinę informaciją su dabartinių ir išnykusių galvijų genomais paaiškėjo, kad dalis kaulų priklausė gyvūnams, kurie buvo artimi šiuolaikiniams jakams, tačiau sudarė atskirą evoliucinę šaką.

Stockholmo universiteto pranešime teigiama, kad ši linija nuo šiuolaikinių jakų protėvių pradėjo skirtis maždaug prieš 400 tūkst. metų, o visiškai atsiskyrusi galėjo būti maždaug prieš 250 tūkst. metų.

Jauniausias komandos analizuotas šios linijos egzempliorius yra maždaug 27 tūkst. metų senumo. Kada tiksliai gyvūnai išnyko ir kodėl, kol kas nežinoma.

Čia reikalingas svarbus atsargumas. Tyrėjai kalba apie anksčiau nežinomą išnykusią rūšį ar labai aiškiai atsiskyrusią liniją, tačiau vien genetinių duomenų dar nepakanka oficialiai suteikti naujos rūšies pavadinimą. Komanda planuoja palyginti DNR išvadas su anksčiau aprašytais jakus primenančiais fosiliniais palaikais.

Denisovo urvas vėl parodė, kiek istorijos slepiasi „beverčiuose“ kauluose

Denisovo urvas tapo vienu svarbiausių paleogenetikos objektų pasaulyje dėl vienos paprastos priežasties: šaltas Sibiro klimatas ir urvo sąlygos padėjo išsaugoti senovinę genetinę medžiagą.

Tačiau naujasis darbas parodo dar platesnę technologijos vertę. Archeologinėse kolekcijose yra milžiniški kiekiai smulkių, morfologiškai neinformatyvių kaulų. Anksčiau jie dažnai negalėjo būti identifikuoti tiksliau nei „stambus žinduolis“ ar „galvijas“. DNR analizė tokį fragmentą gali paversti informacija apie visą prarastą populiaciją.

Šiuo atveju tyrėjams pavyko ne tik pasakyti, koks gyvūnas čia gyveno, bet ir atkurti jo evoliucinę istoriją per labai ilgą laikotarpį. Tai leidžia stebėti, kaip gyvūnų populiacijos reagavo į ledynmečių ir šiltesnių periodų kaitą.

Atradimas taip pat primena pirmąją Denisovo urvo sensaciją: denisoviečiai patys buvo identifikuoti ne iš įspūdingo skeleto, o iš nedidelio kaulo fragmento, kurio tikroji reikšmė paaiškėjo tik atlikus genetinius tyrimus.

TechNaujienos.lt neseniai rašė ir apie kitą radinį, keičiantį mūsų supratimą apie senovinį gyvūnų pasaulį – Kinijoje aptiktą ketursparnį dinozaurą.

Naujojo tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Current Biology“. Tyrimą pristatė Stockholmo universiteto mokslininkai; darbo DOI – 10.1016/j.cub.2026.09.043.

Viršelio nuotrauka: Alexandr Frolov / Wikimedia Commons. Naudojama pagal CC BY-SA 4.0; originalus failas. Nuotraukoje – šiuolaikinis jakas Altajuje, iliustruojantis artimą išnykusios linijos giminaitį.