Taip atrodo seniausia išlikusi fotoaparatu padaryta nuotrauka pasaulyje: jai beveik 200 metų

Sekite TechNaujienos Google

Šiandien telefonu per kelias sekundes galima padaryti šimtus ryškių nuotraukų. Tačiau pirmasis iki mūsų dienų išlikęs vaizdas, užfiksuotas fotoaparato principu veikiančiu įrenginiu, atrodo visai kitaip: neryškios pastatų formos, šviesios ir tamsios plokštumos bei vos įžiūrimas kiemo vaizdas. Nepaisant kuklaus rezultato, tai vienas svarbiausių technologijos istorijos liudijimų.

Nuotrauką „View from the Window at Le Gras“ maždaug 1827 metais sukūrė prancūzų išradėjas Josephas Nicéphore’as Niépce’as. Teksaso universiteto Harry Ransom centras, kuriame saugomas originalus kūrinys, patvirtina, kad tai seniausia iki šiol žinoma išlikusi kamera obscura principu užfiksuota fotografija. Ankstesnių bandymų būta, tačiau dauguma jų neišliko.

Niépce’as dirbo savo valdose Le Gras, Burgundijos regione. Jis mėgino rasti būdą, kaip šviesą panaudoti ilgalaikiam vaizdo fiksavimui be dailininko rankos. Tuo metu optinės dėžės su lęšiais jau leido projektuoti tikrovės vaizdą ant paviršiaus, tačiau iššūkis buvo paversti projekciją stabiliu, neišnykstančiu atvaizdu.

Kaip išradėjas nuotrauką sukūrė ant metalo?

Išradėjas naudojo metalinę, alavo lydinio plokštelę, padengtą šviesai jautria bitumo danga. Skirtingas saulės šviesos poveikis keitė šios medžiagos savybes, todėl dalį dangos vėliau buvo galima pašalinti, o kita dalis išliko. Taip ant plokštelės susiformavo pastovus vaizdas. Šis procesas vadinamas heliografija – pažodžiui, rašymu saulės šviesa.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Kosta Rikoje aptikti milžiniški beveik tobuli akmeniniai rutuliai: jų paskirtis iki šiol kelia klausimų

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Mirties slėnyje akmenys juda patys ir palieka šimtų metrų pėdsakus: mokslininkai įminė paslaptį

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Lenkijoje yra miškas, kuriame medžiai sulenkti tarsi žmogaus rankomis: mokslininkai pradeda neįprastą eksperimentą

Visi naujausi straipsniai →

Vienas neįprasčiausių istorijos aspektų – ekspozicijos laikas. Fotografija nebuvo užfiksuota paspaudus mygtuką per sekundės dalį. Kūrinį saugančio Harry Ransom centro duomenimis, plokštelę saulės šviesa veikė kelias dienas. Ankstesniuose fotografijos istorijos pasakojimuose dažnai minimos maždaug aštuonios valandos, tačiau muziejaus pateikiamas paaiškinimas pabrėžia daug ilgesnę ekspoziciją. Todėl neįprastas skirtingų pastatų pusių apšvietimas nėra viena akimirka užfiksuota saulės padėtis.

Jei į šį vaizdą žvelgiama tik telefono ekrane, jis gali priminti seną, prastos kokybės skenavimą. Tačiau reikia prisiminti, kad originalas yra fizinis objektas ant metalo, o ne skaitmeninė rinkmena. Šiuolaikinės reprodukcijos dažnai paryškina kontrastą, kad žiūrovas galėtų lengviau įžiūrėti stogus, kiemą ir aplinkines struktūras.

Teksase saugoma plokštelė yra maždaug 16,7 × 20,3 centimetro dydžio. Tai vienintelis žinomas iki šiol išlikęs tokio tipo Niépce’o „point de vue“ atvaizdas. Harry Ransom centras ją įsigijo 1963 metais kaip Gernsheimų kolekcijos dalį. Originalui reikia kruopščiai kontroliuojamo apšvietimo ir aplinkos, kad itin trapus istorinis objektas nebūtų pažeistas.

Technologinis proveržis nebuvo iš karto suprastas pasaulyje. Tik vėlesni fotografijos metodai, ypač XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, suteikė galimybę sukurti ryškesnius ir praktiškiau naudojamus atvaizdus. Tačiau be ankstyvųjų medžiagų eksperimentų nebūtų atsiradęs pagrindas visai fotografijos pramonei.

Kodėl šis neryškus vaizdas pakeitė pasaulį

Vertinant pirmąją fotografiją svarbu atskirti kelis skirtingus rekordus. Tai seniausias žinomas išlikęs fotoaparatu padarytas vaizdas, bet ne pirmasis žmogaus sukurtas vaizdas, ne pirmoji iliustracija ir ne pirmasis cheminis bandymas. Toks tikslumas padeda išvengti klaidinančių teiginių, kad vienas žmogus vienu metu išrado visas fotografijos technologijas.

Niépce’o nuotrauka parodo, kaip milžinišką technologinį pokytį kartais pradeda vizualiai nedidelis eksperimentas. Šiandien telefonai naudoja skaitmeninius jutiklius, skaitmeninį triukšmo mažinimą ir kompiuterinį vaizdo apdorojimą. Tačiau esminis principas išliko: optinė sistema sutelkia šviesą, o jautrus paviršius informaciją paverčia išsaugomu atvaizdu.

Fotografijos istorijoje esama ir kitų netikėtų rekordų. Anksčiau pasakojome, kaip pirmoji Žemės fotografija iš kosmoso išliko po raketos sudužimo. Tačiau iki tokios galimybės nuo Niépce’o laikų turėjo praeiti daugiau kaip šimtmetis.

Šiandien senąją heliografiją galima pamatyti skaitmeninėje reprodukcijoje ir muziejuje, tačiau ji vis dar primena apie laikus, kai žmonės pirmą kartą išmoko išsaugoti realų aplinkos vaizdą be piešimo. Nors nuotrauka nėra ryški, jos istorinis svoris didžiulis – būtent iš tokių eksperimentų išaugo visa dabartinė fotografijos technologija.

Fotografijos plėtrą vėliau spartino jautresnės cheminės medžiagos, tobulesni objektyvai ir trumpesnis ekspozicijos laikas. Taip iš kelių valandų trunkančio nejudančio peizažo fiksavimo palaipsniui atsirado galimybė fotografuoti žmones, judančius objektus ir kasdienes scenas. Tačiau pirmojo kūrinio vertė ta, kad jis įrodė pagrindinę idėją: regimojo pasaulio vaizdą įmanoma išsaugoti tiesiogiai naudojant šviesą.

Net šiandien ne kiekviena internete skelbiama seniausios fotografijos versija atrodo vienodai. Kontrasto sustiprinimas ir skaitmeninis paryškinimas gali padėti įžiūrėti formą, tačiau kartu pakeičia, kaip žiūrovas suvokia originalą. Todėl muziejaus aiškinimas ir autentiškos plokštelės istorija yra ne mažiau svarbūs už patį paveikslėlį, matomą ekrane.

Vaizdas: Joseph Nicéphore Niépce / Wikimedia Commons, Public Domain. Pavaizduota istorinio kūrinio reprodukcija.