12 įmonių varžosi dėl 5 mln. eurų vertės Lietuvos dronų aptikimo sistemos

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvoje vyksta naujos integruotos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos atranka. Krašto apsaugos ministerija spalio 28 dieną paskelbė, kad pirminius pasiūlymus pateikė 12 įmonių ir konsorciumų. Projektui numatyta apie 5 mln. eurų, o sutartis planuojama pasirašyti gruodį. Sistemos paskirtis – sujungti duomenis iš skirtingų jutiklių ir greičiau aptikti dronus bei kitas oro grėsmes.

Pagal oficialų KAM pranešimą, iš pradžių gauta 19 paraiškų, tačiau pirminius pasiūlymus pateikė 12 dalyvių. Tarp jų yra ir pavienių Lietuvos įmonių, ir Lietuvos bei užsienio partnerius vienijančių grupių. Ministerija planuoja įvertinti galutinius pasiūlymus ir pirmajame etape atrinkti iki trijų dalyvių. Konkurso nugalėtojų kol kas nėra.

Problema, kurią spręstų naujas įrankis, gerai pažįstama šiuolaikinei oro gynybai. Maži dronai skrenda žemai, gali būti lėti ir sunkiai pastebimi tradicinėmis priemonėmis. Informaciją apie tokius objektus gali rinkti radarai, akustiniai sensoriai, radijo signalų stebėjimo įranga ir kameros. Tačiau jei duomenys lieka skirtingose institucijose, bendrą situacijos vaizdą sudaryti gerokai sudėtingiau.

Planuojama platforma turėtų šiuos duomenis apjungti ir padėti pareigūnams greičiau atskirti galimą pavojų nuo kitų objektų. Tokios sistemos veikimas priklausys nuo šaltinių kokybės, algoritmo klaidų skaičiaus, ryšio patikimumo ir žmonių gebėjimo laiku reaguoti. Dirbtinis intelektas šiuo atveju būtų pagalbinė analizės priemonė, o ne savarankiškas ginklas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

4 min. skaitymo • prieš 37 minutės

Lietuvą pasiekė naujos kartos „Thales“ radaras: aptiks priešo artileriją ir FPV dronus

Visi naujausi straipsniai →

Kaip atrodytų nacionalinė integracija?

Bendros informacijos platformos pranašumas – galimybė iš kelių nepriklausomų šaltinių sudaryti tikslesnį oro erdvės vaizdą. Vienas jutiklis gali objektą pastebėti, bet nesugebėti jo patikimai klasifikuoti. Kitas gali padėti patvirtinti, ar tai realus dronas. Tokia jutiklių sąveika ypač svarbi ten, kur saugoma kritinė infrastruktūra arba sienų ruožai.

Lietuva taip pat bando kitokius sprendimus, tarp jų Ukrainoje sukurtą „SkyFortress“ akustinę sistemą. Mūsų portale anksčiau aprašyta ir lietuviška „Drone Radar“ iniciatyva. Tokie atskiri bandymai rodo sektoriaus aktyvumą, tačiau nacionalinis konkursas būtų žingsnis link platesnio skirtingų technologijų sujungimo.

Tokio masto integravimo projektui būtina iš anksto apsibrėžti bandymų aplinką. Radarai, kameros ir akustiniai jutikliai skirtingai veikia lietui lyjant, pučiant vėjui ar esant ryšio trukdžiams. Todėl laboratorinis algoritmų tikslumas dar neparodo, ar visa grandinė tinkamai veiks pasienyje arba virš pramoninio objekto. Būsimi bandymai turėtų atskleisti būtent realų sistemos patikimumą.

Dar viena užduotis – duomenų apsauga. Oro erdvės stebėjimo sistema gali rinkti informaciją iš kelių institucijų, kurioms taikomi skirtingi saugumo reikalavimai. Jai reikės aiškių prieigos teisių, veiksmų registravimo ir apsaugos nuo neteisėto įsilaužimo. Net labai tikslus drono aptikimo įrankis negalėtų būti laikomas tinkamu, jeigu pažeidžiamos pačios stebėjimo infrastruktūros saugumo sąlygos.

Rinkoje dalyvaujantiems Lietuvos kūrėjams projektas suteikia galimybę patikrinti savo technologijas realiame valstybiniame poreikyje. Tačiau konkurencija neturėtų būti vertinama vien dalyvių skaičiumi. Tikslus vertinimas priklausys nuo skirtingų pasiūlymų techninio pagrįstumo, išlaidų ir galimybės sprendimą palaikyti ilgus metus.

Kas laukia konkurso dalyvių?

Ministerija tikisi pasirašyti sutartį dar 2026 metų gruodį. Iki tol turės būti įvertinti konkretūs techniniai sprendimai ir jų įgyvendinimo galimybės. Tai reiškia, kad viešai minimų 5 mln. eurų kol kas nereikėtų laikyti jau išleistais pinigais, o planuojamos platformos – jau veikiančia visos Lietuvos apsauga.

Jeigu bandymai bus sėkmingi, nauja sistema galėtų padėti greičiau apsikeisti duomenimis ir efektyviau panaudoti turimus nacionalinius sensorius. Tačiau praktinė vertė paaiškės tik po atrankos, integravimo ir realių bandymų. Dabar svarbiausias patvirtintas rezultatas – pakankamas Lietuvos technologijų sektoriaus susidomėjimas, kad projektas pereitų į kitą konkurso etapą.