Latvija paleido droną perimti oro erdvės pažeidėjo: kodėl kariškiai jį susprogdino prie Rusijos sienos?

Sekite TechNaujienos Google

Lapkričio 1-osios vakarą Latvijos rytuose paskelbtas aukšto lygio perspėjimas apie oro erdvės grėsmę. Krāslavos ir Ludzos apylinkėse buvo aptiktas neatpažintas skraidantis objektas, o kariškiai pirmą kartą tokioje situacijoje panaudojo Latvijoje sukurtą perėmimo droną „BLAZE“. Vis dėlto perėmimas neįvyko: objektas paliko šalies oro erdvę, o savas perėmėjas buvo susprogdintas.

Pagal Estijos visuomeninio transliuotojo ERR pateiktą Latvijos ginkluotųjų pajėgų informaciją, perspėjimas paskelbtas apie 18.57 val. vietos laiku. Neatpažintas objektas Latvijos oro erdvę paliko 19.16 val., kirsdamas Latvijos ir Rusijos sieną. Tai reiškia, kad jis Latvijos teritorijoje buvo maždaug 19 minučių.

Karinės pajėgos patvirtino, kad 19.19 val., jau po to, kai objektas pasitraukė, prie valstybinės sienos buvo aktyvuotas „BLAZE“ savinaikos mechanizmas. Taip siekta užkirsti kelią situacijai, kai pats Latvijos dronas galėtų netyčia įskristi į Rusiją. Netoli sienos girdėtas sprogimas buvo susijęs būtent su perėmėju, o ne su sėkmingai numuštu įsibrovėliu.

Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kieno tai buvo skraidantis objektas. Informacinėje erdvėje minėtos įvairios galimybės, tačiau Latvijos kariuomenė perspėjo, kad galimos kilmės versijos yra tik spėjimai. Dėl to būtų klaidinga tvirtinti, kad Latvijos oro erdvę neabejotinai pažeidė Rusijos arba Ukrainos karinis dronas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 46 minutės

Motinos pieno tyrimas atskleidė netikėtą fermentą: jis padeda formuotis kūdikių žarnyno mikrobiotai

4 min. skaitymo • prieš 47 minutės

30 tūkst. metų moters DNR atskleidė netikėtus ryšius tarp Europos ledynmečio bendruomenių

4 min. skaitymo • prieš 47 minutės

NASA Antarktidoje užfiksavo milžinišką „kaukolę“: ką iš tiesų matome palydovo nuotraukoje?

Visi naujausi straipsniai →

Kas įvyko Latvijos pasienyje

„BLAZE“ sukūrė Latvijos bendrovė „Origin Robotics“. Šio tipo perėmėjai skirti naikinti kitus dronus ir gali būti svarbi priemonė prieš pigesnius, žemai skraidančius taikinius. Tačiau užfiksuoti, atpažinti ir saugiai perimti greitai judantį objektą prie valstybės sienos yra sudėtingiau nei per bandomąjį skrydį ar mokymus.

Latvijos institucijų pranešimuose akcentuojama, kad oro erdvės stebėjimas ir budinčių pajėgų pasirengimas tęsiami. Incidentas parodė ne tik naujos technologijos panaudojimą, bet ir praktinę ribą: net turint perėmėją svarbu, per kiek laiko aptinkamas taikinys, kiek laiko lieka sprendimui ir kur leidžiama jį naikinti.

Gyventojams buvo nurodyta eiti į patalpas ir laikytis vadinamojo dviejų sienų principo. Jis reiškia, kad nuo išorės juos turėtų skirti bent dvi sienos, nes langai bei išorinės pastato dalys yra jautresnės skeveldroms. Tokie perspėjimai nebūtinai rodo tiesioginę ataką prieš civilius, tačiau jų ignoruoti nederėtų.

Anksčiau aptarėme NATO oro gynybos užduočių plėtrą Baltijos regione. Latvijos incidentas iliustruoja, kodėl papildomų stebėjimo ir reakcijos priemonių reikia ne vien koviniams lėktuvams, bet ir mažiems, sunkiau identifikuojamiems objektams.

Ką šis incidentas reiškia Baltijos šalių gynybai

Lietuvai ši situacija aktuali dėl bendros regiono oro erdvės, pasienio infrastruktūros ir panašios grėsmių aplinkos. Vis dėlto vienas nesėkmingas perėmimas neleidžia spręsti apie visos Latvijos oro gynybos veiksmingumą: nežinomos tikslinės charakteristikos, skrydžio sąlygos ir laiko apribojimai.

Svarbiausia oficialiai patvirtinta seka aiški: perspėjimas, perėmėjo panaudojimas, nežinomo objekto pasitraukimas ir paties perėmėjo sunaikinimas. Tolimesni vertinimai turėtų priklausyti nuo Latvijos kariuomenės paskelbtų tyrimo rezultatų, o ne nuo spėlionių socialiniuose tinkluose.

Šis incidentas taip pat kelia klausimą, kokių duomenų reikia dronui perimti. Vien radare matomo taško nepakanka patikimai identifikuoti aparato tipą ar jo paskirtį. Gali būti svarbi skrydžio kryptis, aukštis, greitis, radijo signalų pobūdis ir vizualinis patvirtinimas, tačiau ne visi šie duomenys prieinami vienu metu. Todėl oro gynyboje kiekviena minutė turi vertę, o informacija gali likti nepakankama net ir po incidento.

Perėmimo dronai yra viena iš kelių galimų oro erdvės apsaugos priemonių. Kitos sistemos apima radarus, elektroninę kovą, priešlėktuvinę ginkluotę ir budinčius orlaivius. Kuri priemonė tinkama, priklauso nuo to, ar objektas kelia tiesioginę grėsmę, kokiame aukštyje juda ir ar jo neutralizavimas virš gyvenamų vietovių nesukeltų papildomos rizikos. Sprogstamąjį užtaisą turinčio aparato panaudojimas ypač reikalauja atsargumo.

Ne mažiau svarbi komunikacija su pasienio gyventojais. Perspėjimas turi būti pakankamai aiškus, kad žmonės suprastų, ką daryti, bet kartu nepaskleisti nepatikrintų teiginių apie užpuoliką. Todėl Latvijos kariuomenės nurodytas įvykių laikas ir paaiškinta savinaikos priežastis yra svarbesni nei emocingos išvados apie tariamą nesėkmę ar eskalaciją. Tai viena iš pamokų, kurią gali įvertinti visos Baltijos šalys.