NASA Antarktidoje užfiksavo milžinišką „kaukolę“: ką iš tiesų matome palydovo nuotraukoje?

Sekite TechNaujienos Google

NASA spalio 30 d. paskelbė neįprastą Antarktidos palydovinį vaizdą: iš viršaus nedidelė Vega sala Vedelio jūroje atrodo tarsi milžiniška, į šoną atsukta kaukolė. Panašumą sukuria ne kokia nors žmogaus veikla, o natūralios geologinės ir ledyninės struktūros. Tačiau už intriguojančios nuotraukos slypi ir rimta mokslinė istorija apie ledo dangos pokyčius.

Oficialiame NASA „Earth Observatory“ pranešime nurodoma, kad vaizdus gavo „Landsat 9“ palydovo OLI instrumentas. Lyginamos dvi datos: 2025 m. kovo 22 d. ir 2026 m. spalio 10 d. NASA medžiagoje pateiktos tikros nuotraukos, o ne dirbtinio intelekto sukurta iliustracija.

Kosminė nuotrauka rodo salą į rytus nuo Antarktidos pusiasalio. Viena iš po ledo išnyrančių uolų primena akiduobę, ledyno pakraštyje susikaupusios nuolaužos sudaro burnos liniją, o „Devil’s Bay“ ledynas vizualiai atrodo tarsi kaukolės žandikaulis. Šį vaizdinį mūsų smegenys atpažįsta dėl pareidolijos – polinkio pastebėti pažįstamus pavidalus atsitiktinėse struktūrose.

Antarktidoje ledo ir uolienų formos nuolat kinta. Sezoninis sniegas gali visiškai pakeisti žemės paviršiaus vaizdą palydoviniuose kadruose. Todėl NASA pateikė skirtingų sezonų kadrus, kurie padeda suprasti, kodėl kai kuriais mėnesiais „kaukolė“ matoma ryškiau.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 59 minutės

Motinos pieno tyrimas atskleidė netikėtą fermentą: jis padeda formuotis kūdikių žarnyno mikrobiotai

4 min. skaitymo • prieš 59 minutės

30 tūkst. metų moters DNR atskleidė netikėtus ryšius tarp Europos ledynmečio bendruomenių

4 min. skaitymo • prieš 60 minučių

„Anthropic“ rengiasi IPO: Japonijos investuotojams numatyta iki 3,5 mlrd. dolerių akcijų

Visi naujausi straipsniai →

Kaip ledynas suformavo kaukolės siluetą

Kovo 2025 m. kadre salos ledas labiau padengtas sniegu. 2026 m. spalį didesnėse vietose jau matomas tamsesnis, atviras ledas. Šis skirtumas svarbus, nes sniego danga paprastai geriau atspindi saulės spinduliuotę nei tamsesni paviršiai, todėl paviršiaus būklė turi įtakos energijos balansui.

NASA cituojamas glaciologas Mauri Pelto atkreipia dėmesį, kad šiltesnės nei įprasta 2026 metų žiemos sąlygos dalinai paaiškina atviro ledo plotus spalio nuotraukoje. Prie jų atsiradimo prisideda ir nedidelis naujo sniego kiekis, sublimacija bei vėjo išpustymas. Vienos nuotraukos nepakanka nustatyti visam regiono klimato pokyčio mastui.

Vadinamasis nunatakas – iš ledyno iškilusi uola – šioje vietoje primena kaukolės akį. Morenos – ledyno pernešto akmenų ir kitų nuogulų mišinio sankaupos – formuoja „burną“. Šie paaiškinimai leidžia atskirti tikras geografines struktūras nuo netikėtų formų, kurias žmogus įžvelgia nuotraukoje.

Vega sala mokslininkams nėra naujas objektas. NASA primena, kad dar 1982 metais tyrėjai, naudodami ankstyvuosius „Landsat“ vaizdus ir aeronuotraukas, sudarė ledynų inventorių. Tada saloje buvo aprašyti keturi ledo kupolai ir 29 ledynai. Vėliau kai kurie jų tapo nuolatinio stebėjimo objektais.

Kodėl nuotrauka svarbi ne tik dėl savo išvaizdos

Viena iš labiausiai tyrinėtų vietų yra „Devil’s Bay“ ledynas, kurio masės pokyčiai stebimi nuo XX amžiaus pabaigos. Nors konkrečių metų sniego kiekis svyruoja, ilgesnės stebėjimų eilutės padeda suprasti, ar ledynas iš tiesų netenka masės. Šiai analizei reikia ne tik palydovinių nuotraukų, bet ir matavimų vietoje bei įvairių duomenų rinkinių.

Palydovinės fotografijos kartais tampa populiariomis naujienomis dėl neįprastų vizualinių formų, tačiau tikroji jų mokslinė vertė slypi laiko eilučių analizėje. Kiekvienas naujas kadras papildo informaciją apie sniego pasiskirstymą, ledo paviršių ir uolienų atsidengimą. Todėl „Landsat“ programa svarbi ir klimato kaitos tyrėjams.

Anksčiau rodėme įspūdingą pašvaistės vaizdą iš kosmoso. Nauja NASA nuotrauka dar kartą atskleidžia, kad palydovai gali padėti pastebėti mūsų planetos reiškinius, kurių nuo žemės paviršiaus nepamatytume.

Sala turi ir istorinę reikšmę. NASA straipsnyje prisimenama 1901–1903 m. Švedijos Antarktidos ekspedicija, kurios dalyviams teko išgyventi itin sudėtingomis sąlygomis. Netoli šiandieninės „kaukolės kaktos“ esančio kyšulio apylinkėse ekspedicijos dalyviai vėl susitiko po ilgo išsiskyrimo.

Taigi NASA pavaizduota „kaukolė“ nėra paslaptingas objektas arba archeologinis radinys. Tai tikras Vega salos palydovinis vaizdas, kurio natūralias formas paryškina ledas, uolos ir sniego dangos skirtumai. Nuotrauka įsimintina, tačiau įdomiausia istorijos dalis – moksliniai duomenys apie Antarktidos ledynų būklę.

Palydovų instrumentai negali tiesiogiai pasakyti, ką „galvoja“ ar „reiškia“ matoma forma. Jie registruoja nuo Žemės paviršiaus atsispindėjusią elektromagnetinę spinduliuotę, o specialistai ją paverčia geografiniais vaizdais ir matavimo duomenimis. Todėl net nepaprastai realistiškas kontūras savaime nesuteikia pagrindo kalbėti apie neįprastą biologinę ar dirbtinę kilmę.

NASA pateikta vaizdų pora taip pat primena, kad vienos datos nuotrauka gali būti klaidinanti, jei ji naudojama ilgalaikei išvadai apie klimatą. Sezoninis sniego kiekis ir oro sąlygos daro didelę įtaką matomam paviršiui. Vertinant tendencijas mokslininkai lygina daugelį metų, skirtingus instrumentus ir nepriklausomus matavimus. Tik toks požiūris leidžia įvertinti, ar ilgalaikiai pokyčiai yra reikšmingi.