Lenkijoje – 350 mln. zlotų kriptovaliutų skandalas: naujos kratos, o Tuskas ir prezidentas nesutaria dėl taisyklių

Sekite TechNaujienos Google

Lenkijoje plečiasi kriptovaliutų biržos „ZondaCrypto“ veiklos tyrimas. Spalio 30 d. pareigūnai atliko kratas dviejų fondų patalpose ir apklausė politiką Przemysławą Wiplerį, siekdami išsiaiškinti finansinius ryšius su birža. Tuo pat metu šalies premjeras Donaldas Tuskas ir prezidentas Karolis Nawrockis nesutaria dėl to, kiek įgaliojimų valstybė turėtų turėti prižiūrėdama kriptoturto rinką. Dėmesio centre – preliminariai daugiau kaip 350 mln. zlotų įvertinta žala galimai nukentėjusiems klientams.

Naujos kratos ir tyrėjų ieškomi finansiniai ryšiai

Spalio 30 d. Lenkijos nacionalinė prokuratūra patvirtino, kad Centrinio kovos su kibernetiniais nusikaltimais biuro pareigūnai, vykdydami prokurorų nurodymą, tikrino fondus „Instytut Suwerennej Polski“ ir „Dobry Rząd“. Tyrėjai aiškinasi, kokie „ZondaCrypto“ pinigai pateko į šių organizacijų sąskaitas ir kokiu pagrindu jie buvo perduoti. Tai dokumentų ir finansinių srautų tyrimas, o ne teismo nustatytas fondų nusikaltimas.

Prokuratūros pranešime nurodyta, kad vieno fondo registracijos adresas buvo naudojamas tik korespondencijai. Jo atstovas atvyko pas pareigūnus, buvo apklaustas kaip liudytojas ir perdavė dokumentus. Fondo „Dobry Rząd“ patalpose paimti finansiniai dokumentai bei veiklos ataskaitos. Tą pačią dieną kaip liudytojas apklaustas ir Lenkijos politikas Przemysławas Wipleris. Jo apklausa savaime nereiškia, kad jam pateikti kaltinimai.

350 mln. zlotų skaičius nėra spalio 30 d. naujai rastų pinigų suma. Šį mažiausią galimos žalos įvertį Katovicų regioninė prokuratūra nurodė dar balandžio 17 d., pradėdama tyrimą dėl galimo investuotojų klaidinimo ir įtartinų finansinių operacijų. Pareigūnai tuomet perspėjo, kad žalos dydis gali keistis, kai gaunami nauji nukentėjusiųjų pranešimai. Todėl 350 mln. zlotų nereikėtų laikyti galutinai įrodyta ar jau kompensuota suma.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 34 minutės

„Google“ skandalas Suomijoje: iškirto 330 hektarų miško, policija pradeda tyrimą

5 min. skaitymo • prieš 54 minutės

Lenkijoje aptikta nelegali karinių dronų gamyba: tarp kaltinamųjų – trys Baltarusijos piliečiai

5 min. skaitymo • prieš 1 val

Nuo lapkričio pasikeitė kelių eismo taisyklės: greitis mažėja, o vairuotojams artėja svarbus terminas

Visi naujausi straipsniai →

Vienas techninių tyrimo klausimų susijęs su vadinamąja šaltąja kriptovaliutų pinigine. Prokuratūros duomenimis, biržos savininkas nurodė, kad nuo 2022 m. nebebuvo prieigos prie saugyklos, kurioje turėjo būti apie 4 500 BTC. Tyrėjams svarbu nustatyti, ar klientams buvo tinkamai atskleista ši aplinkybė ir ar deklaruotos lėšos atitiko faktinį jų saugojimą. Vien oficialiai paminėtas BTC kiekis neįrodo, kad visas turtas konkrečią dieną buvo pavogtas.

Rugsėjo 28 d. pranešta apie specialią nacionalinės prokuratūros tyrėjų komandą, o spalio 1 d. ji perėmė darbą su plačiau apimančiu tyrimu. Nagrinėjami ne tik biržos klientų pinigų judėjimai, bet ir galimi mokėjimai susijusioms organizacijoms, politinės veiklos finansavimas bei bylos, susijusios su ankstesniu „BitBay“ pavadinimu. Tai atskiri tikrinami epizodai, dėl kurių ne visi įvardyti asmenys turi įtariamųjų statusą.

Įtariamų neteisėtų operacijų problema yra platesnė nei vien kriptovaliutų kursų svyravimas. Net jei skaitmeninis turtas blokų grandinėje išlieka, klientas gali jo nepasiekti, jei prarandama kontrolė prie privačių raktų, turto valdytojas nevykdo išmokėjimų arba nėra pakankamai rezervų. Centralizuota birža, kurioje klientas nevaldo privačių raktų, turi ir tarpininko patikimumo riziką.

Tikrinant tokios platformos patikimumą svarbu atskirti tris klausimus: ar paslauga turi tinkamą leidimą, ar klientų turtas tinkamai atskirtas nuo bendrovės lėšų ir ar paskelbta informacija apie atsargas iš tikrųjų gali būti nepriklausomai patvirtinta. Net vadinamieji rezervų įrodymai ne visais atvejais atskleidžia bendrovės įsipareigojimus. Todėl rizika neišnyksta vien dėl žinomo prekės ženklo ar gausios reklamos.

Kodėl Tuskas ir prezidentas nesutaria dėl kriptoturto taisyklių

Ne mažiau svarbi politinė bylos pusė. Rugsėjo 8 d. Tusko kanceliarija kritikavo prezidento veto vyriausybės rengtam kriptoturto reguliavimo įstatymui. Premjeras teigė, kad griežtesnė priežiūra ir galimybė blokuoti žalingai veikiančias svetaines būtų svarbi investuotojų apsaugai. Tuskas taip pat kėlė klausimų dėl galimos biržos finansinių ryšių įtakos teisėkūrai. Tai premjero politiniai vertinimai, o ne įrodyta tyrimo išvada.

Prezidento pozicija kitokia. Prezidentūros atstovas perspėjo, kad vyriausybės modelis galėtų sukurti perteklinį reguliavimą ir apriboti teisėtai veikiančius investuotojus bei verslus. Prezidentūra siūlo alternatyvų projektą, kuris, jos teigimu, turėtų suderinti investuotojų apsaugą ir verslo teises. Prezidento atstovai taip pat neigia, kad Nawrockis turėjo ryšių su „ZondaCrypto“ vadovybe. Nei viena pozicija savaime neatsako į klausimą, kuriomis konkrečiomis aplinkybėmis klientų turtas galėjo būti prarastas.

Ginčas dėl kriptovaliutų reguliavimo vyksta tuo metu, kai Lenkijoje paaštrėjo ir atskiras konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo. Spalio 30 d. įvykių fone premjeras Donaldas Tuskas spalio 31 d. oficialiame kreipimesi tvirtino, kad vyriausybė siekia sudaryti sąlygas naujai išrinktiems teisėjams pradėti darbą ir atkurti teisės viršenybę. Prezidentas Karolis Nawrockis tą pačią dieną paskelbė priešingą poziciją: jo teigimu, Tribunolo kontrolė buvo perimta neteisėtai ir būtina atkurti konstitucinę tvarką. Išsamesnę šios institucinės krizės eigą ir abiejų pusių argumentus aptarėme atskirame straipsnyje.

Vis dėlto Konstitucinio Tribunolo krizė ir „ZondaCrypto“ tyrimas yra du atskiri procesai. Nėra patvirtintų duomenų, kad spalio pabaigos įvykiai teisme būtų sukėlę prokuratūros kratas ar įrodytų tiesioginį teismo ginčo ryšį su kriptoturto įstatymo vetavimu. Bendra šių istorijų tema – politinė priešprieša dėl institucijų įgaliojimų ir taisyklių, bet atsakomybė už galimus finansinius pažeidimus nustatoma atskirame tyrime, o skirtingų valstybės institucijų veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal jiems taikomą teisę.

Diskusija vyksta ES kriptoturto rinkų reglamento MiCA kontekste. Pats europinis reglamentas galioja nepriklausomai nuo atskiro Lenkijos įstatymo, tačiau nacionaliniai įgyvendinimo sprendimai lemia priežiūros institucijų įgaliojimus ir procedūras. Lietuva jau taiko MiCA licencijavimo reikalavimus, o anksčiau rašėme apie pirmąją lietuviško kapitalo bendrovę, gavusią atitinkamą leidimą.

Lenkijoje kilęs ginčas svarbus ir Lietuvos investuotojams: net jei paslaugą teikia užsienio bendrovė, vartotojui būtina žinoti, kuri institucija ją prižiūri, kaip laikomas turtas ir kokia tvarka pateikiami reikalavimai bankroto ar ginčo atveju. Dėl to „ZondaCrypto“ istorija nėra vien Lenkijos partijų konfliktas – ji kelia praktinius klausimus apie centralizuotų kriptovaliutų platformų kontrolę visame regione.

Prokuratūra prašo asmenų, kurie galėjo nukentėti, kreiptis pagal spalio 19 d. paskelbtą oficialią tvarką, nurodant naują bylos numerį 1001-25.Ds.1.2026. Kol finansinės operacijos ir perduoti dokumentai tebėra vertinami, išlieka nekaltumo prezumpcija. Aišku tik tai, kad tyrimas plečiamas, o ginčas dėl skaitmeninio turto priežiūros Lenkijoje tęsiasi.