Lenkijoje yra miškas, kuriame medžiai sulenkti tarsi žmogaus rankomis: mokslininkai pradeda neįprastą eksperimentą

Sekite TechNaujienos Google

Vakarų Lenkijoje, netoli Gryfino, auga neįprastas pušynas, kuriame daugelio medžių kamienai prie pat žemės staigiai lenkiasi į vieną pusę ir tik vėliau kyla aukštyn. Dėl neįprastų formų vietovė vadinama Kreivuoju mišku – „Krzywy Las“. Dabar Lenkijos miškininkai pradėjo dar įdomesnį eksperimentą: mokslininkai bandys atkurti šį mišką, kol seni medžiai dar gyvi.

Apie naują projektą 2026 m. liepos 14 d. pranešė Lenkijos valstybiniai miškai. Liepos 10 d. Gryfino girininkija ir Ščecino Vakarų Pamario technologijų universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Mokslininkų užduotis – parengti metodą, kuriuo būtų galima suformuoti panašiai išlinkusius jaunų pušų kamienus ir išsaugoti unikalų kraštovaizdį ateities kartoms.

Šiandien Kreivajame miške likę maždaug šimtas išskirtinai išlenktų pušų. Dauguma jų, kaip manoma, pasodintos praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį. Iš žemės kamienas pirmiausia horizontaliai arba lanku nukrypsta į šoną, o vėliau grįžta į vertikalią augimo kryptį. Tai atrodo tarsi kažkas būtų specialiai išlenkęs jauną, dar lankstų medelį.

Kodėl daugiau nei 90 pušų auga taip keistai?

Vienos galutinai įrodytos tokio kamienų augimo priežasties nėra. Svarstoma, kad pušys galėjo būti mechaniškai formuojamos, siekiant vėliau panaudoti medieną baldų, valčių ar kitų daiktų gamybai. Kitos hipotezės mini galimus ankstyvus pažeidimus. Tačiau istorinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų vieną versiją, nepakanka.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Mirties slėnyje akmenys juda patys ir palieka šimtų metrų pėdsakus: mokslininkai įminė paslaptį

5 min. skaitymo • prieš 2 val

JAV valdžia domisi 12,9 mlrd. dolerių „Nvidia“ sandoriu: kodėl „Hugging Face“ kelia konkurencijos klausimų?

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Įsilaužėliai perėmė 25 ugniasienių serverių kontrolę: tarp taikinių – su JAV valdžia susijusi sistema

Visi naujausi straipsniai →

Valstybiniai miškininkai skaičiuoja, kad per kelis ateinančius dešimtmečius senųjų pušų būklė neišvengiamai blogės. Dėl šios priežasties 2021 metais netoli senosios vietovės iš jos medžių sėklų užauginta daugiau nei du tūkstančiai sodinukų. Dalis jaunų pušelių jau pasiekė apie 80 centimetrų aukštį – specialistų vertinimu, tai tinkamas laikas bandyti formuoti kamienus.

Lenkijos mokslininkai bandys sukurti „Kreivąjį mišką 2.0“

Čia ir slypi mokslinė mįslė. Kaip išlenkti medelį taip, kad jis toliau augtų, netaptų lengvai pažeidžiamas ir po daugelio metų išlaikytų savitą formą? Tyrėjai turės įvertinti augimo fazę, mechaninio poveikio trukmę, kampą ir augalo gebėjimą atsistatyti. Per didelė jėga galėtų pažeisti kamieną, o per menka nesukurtų norimos formos.

Ščecino universiteto mokslininkai su miškininkais planuoja stebėti ne tik išlinkimo geometriją, bet ir medžių sveikatą bei stabilumą. Tai paverčia turistinę įdomybę realiu augalų biologijos ir miškotyros eksperimentu. Rezultatas nebus matomas po kelių dienų – tam prireiks daugelio augimo sezonų.

Kaip ir daugelio žinomų gamtos vietų atveju, internete galima rasti romantiškų teorijų apie neįprastą magnetinį lauką ar slaptus eksperimentus. Tačiau šios istorijos nepatvirtintos moksliniais įrodymais. Dabartinis oficialus projektas kaip tik leidžia patikrinti, ar išskirtinę formą galima pakartoti kontroliuojamu mechaniniu būdu.

Įdomu ir tai, kad naujasis miškas būtų savotiškas žmogaus formuoto kraštovaizdžio atkūrimas, o ne natūralios gamtos grąžinimas į ankstesnę būklę. Jeigu senosios pušys buvo sąmoningai kreivinamos, mokslininkai stengsis suprasti istorinę techniką pagal biologinius pėdsakus, o ne bandys ją atkurti spėliodami.

Lenkijoje ši vietovė yra saugoma kaip gamtos paminklas, o jos populiarumas socialiniuose tinkluose pritraukia smalsuolių. Tačiau apsauga turi apimti ir ribojimą, kad medžiai nebūtų papildomai žalojami bandant pasidaryti įspūdingą fotografiją. Miškininkai akcentuoja, kad siekia išsaugoti objekto unikalumą, neužkirsdami kelio mokslinei analizei.

Lietuvos skaitytojams šis pavyzdys aktualus, nes rodo, kaip galima suderinti mokslo tyrimus ir neįprasto gamtinio paveldo išsaugojimą. Anksčiau rašėme apie Lietuvos mokslininkų sukurtus medienos pakaitalus; abu atvejai parodo, kad medžių ir augalinės medžiagos savybės domina ne vien miškininkus.

Jei eksperimentas pasiseks, po kelių dešimtmečių lankytojai galėtų išvysti naują kreivų pušų giraitę. Tačiau tai dar tik planuojamas rezultatas, o ne šiandien įrodyta technologija. Oficialiai patvirtintas 2026 metų įvykis – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir numatyti bandymai su jaunais sodinukais.

Savotiškų formų medžiai nėra visiškai nežinomi ir kitur: augimą gali paveikti vėjas, sniegas, mechaniniai pažeidimai ar žmogaus atliekamas formavimas. Tačiau Lenkijos miško išskirtinumas tas, kad daug kamienų išlinkę panašiu būdu nedideliame plote. Tai labiau skatina hipotezę apie bendrą aplinkybę ar istorinius žmogaus veiksmus nei atsitiktinius atskirų pušų pokyčius, nors galutiniam atsakymui vis dar trūksta dokumentų.

Atkūrimo projektas gali padėti ir su šia istorine mįsle. Jeigu specialistams pavyks pakartoti panašias formas kontroliuojamu būdu, tai būtų svarbus įrodymas, kad tokia technologija praktiškai įmanoma. Tačiau tai savaime neįrodytų, kad būtent ji buvo panaudota prieš beveik šimtą metų. Skirtumas tarp atkuriamo eksperimento ir istorinio fakto čia itin svarbus.

Fotografija: Kengi / Wikimedia Commons, CC0. Tai tikras 2013 metų Kreivojo miško kadras, ne sugeneruotas vaizdas.