NATO Latvijoje išbandė dronų aptikimą 5G tinklais: demonstracijoje – beveik 400 bepiločių orlaivių

Sekite TechNaujienos Google

NATO Latvijoje surengė didelio masto gynybos technologijų eksperimentus, per kuriuos išbandytas ir pasyvus bepiločių orlaivių aptikimas naudojantis 5G ryšio tinklais. Lapkričio 2 d. Aljansas paskelbė, kad baigiamajame demonstraciniame etape dalyvavo beveik 400 dronų. Šis skaičius nusako scenarijaus mastą, o ne 400 tikrų priešiškų orlaivių neutralizavimą.

Oficialiame NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietės (ACT) pranešime teigiama, kad eksperimentuose dalyvavo daugiau kaip 30 valstybių, apie 100 pramonės partnerių ir apytiksliai 500 žmonių. Veiksmai vyko trijose vietovėse, o jų tikslas buvo patikrinti, kaip skirtingi jutikliai, ryšio sistemos ir sprendimų priėmimo priemonės veikia kaip viena grandinė.

NATO aiškina, kad eksperimentus sudarė kelios susijusios kryptys. „DiBaX26“ tyrė atsparų ryšį ir skaitmeninio valdymo infrastruktūrą, „LCI-X“ – daugiasluoksnę kovą su bepiločiais, o „NGT“ – greitesnį taikinių duomenų perdavimą. Baigiamoji „FUSE“ demonstracija sujungė šias dalis į vieną operacinį scenarijų.

Ką NATO išbandė Latvijoje ir kuo čia svarbus 5G

Pasyvus aptikimas naudojant 5G reiškia galimybę tam tikrais atvejais nustatyti objektų judėjimą analizuojant ryšio signalų pokyčius. Tai skiriasi nuo klasikinio aktyvaus radaro, kuris pats siunčia impulsus ir tiria atspindžius. Tačiau tokios technologijos tikslumas priklauso nuo infrastruktūros, aplinkos, signalo geometrijos ir naudojamų algoritmų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 18 minučių

Įsilaužėliai perėmė 25 ugniasienių serverių kontrolę: tarp taikinių – su JAV valdžia susijusi sistema

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Google“ pristatė naują DI modelį programų spragoms aptikti: teste pasiekė 88,2 proc. rezultatą

5 min. skaitymo • prieš 3 val

Elonas Muskas ruošia naują smūgį mobiliojo ryšio rinkai: „SpaceX“ gali perimti 7,38 mln. klientų turintį operatorių

Visi naujausi straipsniai →

Didžiausia problema kovojant su mažais dronais dažnai yra ne pats jų numušimas, o savalaikis aptikimas ir atskyrimas nuo aplinkos triukšmo. Jei skirtingų gamintojų jutikliai perduoda nesuderinamus duomenis, sprendimų priėmimas užtrunka. Todėl vieningos sistemos turi suderinti duomenų formatus, prioritetus ir galimybę greitai nukreipti atsaką.

NATO pateiktame scenarijuje buvo modeliuojami dronų spiečiai, tarpvalstybiniai įskridimai ir elektroninės kovos trikdžiai. Tai nėra vien technikos paroda: operatoriai gali pamatyti, kaip priemonės veikia tada, kai dalis ryšio prastėja, informacija ateina pavėluotai ir reikia sujungti kelias valstybes. Vis dėlto eksperimentinė sėkmė negarantuoja, kad sistema be papildomų bandymų iškart veiks realiomis karo sąlygomis.

Be dronų aptikimo, išbandytas ir nuotolinis pagalbos mūšio lauke teikimas. „DiBaX26“ demonstravo, kaip 5G tinklas gali padėti medicinos specialistui nuotoliniu būdu stebėti ir konsultuoti pirmąją pagalbą teikiančius karius. Tai svarbu ten, kur medicinos darbuotojas negali saugiai atvykti tiesiai prie sužeistojo.

NATO teigimu, ankstesnių metų „DiBaX25“ bandymai prisidėjo prie naujo karinio mobiliojo ryšio standarto, patvirtinto 2026 metų vasarį. Tai rodo, kad eksperimentai gali virsti ne tik ataskaitomis, bet ir techninėmis taisyklėmis, kurios leidžia skirtingų šalių įrangai veikti kartu.

Ar sistema jau pasirengusi realiai gynybai?

Tačiau „beveik 400 dronų“ demonstracija nereiškia, kad Latvijoje jau įrengtas naujas visuotinai veikiantis antidroninis skydas. NATO praneša apie technologijų bandymų rezultatus ir būsimus techninius vertinimus. Dar reikės nustatyti patikimumą, kainą, mastelį, saugumo apribojimus ir tai, kurie sprendimai tinkami realiam dislokavimui.

Lietuvai tokie bandymai svarbūs dėl rytinio NATO flango saugumo ir būtinybės greitai dalytis informacija tarp sąjungininkų. Visai neseniai aprašėme Latvijos incidentą, kai prieš nežinomą objektą buvo panaudotas perėmimo dronas. Šie įvykiai nesusiję tiesiogiai, bet abu parodo, kad laikas nuo aptikimo iki sprendimo yra ypač svarbus.

Taip pat analizavome NATO oro gynybos užduočių plėtrą Baltijos šalyse. Mobiliojo ryšio tinklų jutikliai gali būti viena papildomų priemonių, tačiau jie nepakeičia visų tradicinių radarų, kariuomenės valdymo ir ginkluotės sistemų.

5G pagrįstas aptikimas turi privalumų ir ribų. Mobiliojo ryšio tinklai jau egzistuoja daugelyje gyvenamų vietovių, todėl teoriškai galima panaudoti dalį esamos infrastruktūros. Tačiau tokių sistemų veikimui svarbu žinoti siųstuvų padėtį, signalo aprėptį ir tai, kaip duomenys bus apdorojami, kad civilinės komunikacijos nebūtų nepagrįstai trikdomos. Kariniame kontekste papildomai reikia atsparumo elektroninei kovai.

Ne mažiau svarbus duomenų keitimasis tarp skirtingų NATO valstybių. Jei vienos šalies jutiklis aptinka įtartiną objektą, informacija turi būti suprantama ir kitos šalies sistemai, net jeigu naudojama kitų gamintojų įranga. Todėl tikrasis eksperimentų tikslas – ne rekordas pagal dronų skaičių, o patikima aptikimo, perdavimo, sprendimo ir reagavimo seka, kuri vėliau gali būti perkelta į veikiančius karinius vienetus.

Artimiausiais mėnesiais Aljansas vertins, kurias eksperimentines priemones verta plėtoti, standartizuoti ir siūlyti įsigyti. Technologinis proveržis čia priklauso ne vien nuo vieno naujo jutiklio, o nuo gebėjimo pasidalinti patikima informacija tarp kelių šalių per kuo trumpesnį laiką.