Baltijos šalys prašė 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų – Briuselis pasiūlė paskolas

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymas skirti 500 mln. eurų papildomų lėšų apsaugai nuo dronų sulaukė neigiamo Europos Komisijos atsakymo dėl tiesioginio finansavimo. Briuselis vietoje dotacijų siūlo pasinaudoti Europos saugumo stiprinimo priemone SAFE, pagal kurią valstybės gali gauti lengvatines paskolas. Regionui, kuriame didėja nerimas dėl bepiločių orlaivių incidentų, skirtumas tarp neatlygintinų lėšų ir grąžintinos paskolos yra esminis.

Apie spalio 29 dieną paaiškėjusį atsakymą pranešė LRT bei Estijos ERR. Europos Komisijos narys Andrius Kubilius pažymėjo, kad po pirmojo SAFE finansavimo etapo liko 21 mlrd. eurų ir numatomas naujas kvietimas. Šis instrumentas leidžia skolintis palankesnėmis sąlygomis, tačiau paskola lieka nacionalinio biudžeto įsipareigojimu.

Trijų valstybių ministrai į Europos Komisiją kreipėsi rugsėjo pabaigoje. Jų sumanymas apima ne vien pavienius radarus ar dronų gaudymo priemones, bet ir bendrą regiono aptikimo, atpažinimo, dirbtinio intelekto analizės bei perėmimo architektūrą. Tokių sistemų reikia dėl sparčiai besikeičiančių grėsmių, kurias sunku pastebėti naudojant tik tradicinėms didesnių orlaivių grėsmėms pritaikytą įrangą.

Finansavimo klausimas turi ir strateginę pusę. Dronų grėsmės neapsiriboja vienos valstybės siena, todėl bendri duomenų mainai ir suderintos procedūros galėtų pagerinti reagavimą visame Baltijos regione. Tačiau naujų jutiklių pirkimai, integracinė programinė įranga ir profesionalių operatorių rengimas kainuoja, o kiekvienas papildomas paskolos euras konkuruoja su kitais nacionaliniais saugumo prioritetais.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 11 minučių

NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

4 min. skaitymo • prieš 26 minutės

Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

4 min. skaitymo • prieš 36 minutės

Lietuvą pasiekė naujos kartos „Thales“ radaras: aptiks priešo artileriją ir FPV dronus

Visi naujausi straipsniai →

Ką iš tiesų siūlo SAFE?

SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, skirtas palankesnėmis sąlygomis finansuoti saugumo ir gynybos pirkimus. Tai nereiškia, kad Europos Komisija apskritai atsisako padėti Baltijos šalims. Tačiau iš pradžių norėtas 500 mln. eurų tiesioginis finansavimas ir siūlomos lengvatinės paskolos nėra lygiavertės. Skirtingos sąlygos lemia, kiek skubiai galima įgyvendinti projektus ir kokias būsimas išlaidas prisiima valstybės.

Lietuvos požiūriu svarbiausias praktinis klausimas – ar bendri regioniniai sprendimai galės būti kuriami kartu su nacionalinėmis iniciatyvomis. Krašto apsaugos institucijos jau ieško technologijų, leidžiančių vienoje platformoje sujungti skirtingų radarų ir sensorių informaciją. Tuo pat metu Estija svarsto platesnius ryšio slopinimo įgaliojimus dėl dronų grėsmės. Tai rodo, kad vien technologinio pirkimo nepakaks.

Praktiniai sprendimai pareikalaus suderinti skirtingus nacionalinius pirkimų grafikus. Vienoje šalyje nauji sensoriai gali būti diegiami greičiau, kitoje dar tik numatomas konkursas. Jei valstybės susitars dėl bendrų duomenų formatų ir techninių sąsajų, skirtingu metu įsigytos sistemos ateityje galėtų veikti kartu. Priešingu atveju net ir brangios naujos priemonės liktų izoliuotos.

Antidroninė gynyba taip pat susijusi su civiline infrastruktūra. Energetikos operatoriai, oro uostai ir pasienio tarnybos turi skirtingus uždavinius bei skirtingus įgaliojimus. Realiam reagavimui svarbu ne tik pastebėti objektą, bet ir nuspręsti, kam perduoti informaciją, kokie veiksmai leistini ir kaip apsaugoti aplinkinius. Šiems klausimams atsakyti reikia teisinių ir organizacinių sprendimų, ne vien papildomos įrangos.

Europos lygmens finansavimas galėtų paskatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tačiau jo sąlygos turės būti palygintos su nacionalinėmis alternatyvomis. Būsimuose sprendimuose verta skirti vienkartinę įrangos įsigijimo kainą nuo ilgalaikio palaikymo, modernizavimo bei operatorių rengimo išlaidų. Tik tada bus galima spręsti, kiek realiai kainuotų efektyvi regioninė apsauga.

Kokios galimos pasekmės?

Dabar trys valstybės turės apsispręsti, kokius projektus verta finansuoti pačioms, o kuriems naudotis SAFE paskolomis. Prireiks įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir priežiūrą, testavimą bei tarptautinį suderinamumą. Bendras Baltijos šalių sprendimas galėtų sumažinti dubliavimą, nors tokių sutaupymų dydis kol kas nepateiktas.

Šios naujienos nereikėtų suprasti kaip visų antidroninių planų stabdymo. Europos Komisija neskyrė konkrečiai prašytų papildomų 500 mln. eurų dotacijų, bet kitus finansavimo kelius nurodė. Ar jie bus pakankami greitam Baltijos regiono oro erdvės apsaugos stiprinimui, turėtų paaiškėti per būsimus finansavimo sprendimus ir pirkimus.