NATO plečia Baltijos oro gynybos užduotis: kuo nauja sistema skiriasi nuo tradicinės oro policijos?

Sekite TechNaujienos Google

NATO per 2026 metus išplėtė tradicinę oro policijos misijos sampratą ir integravo ją į platesnę oro gynybos laikyseną, kuri turi geriau reaguoti į skirtingo pobūdžio grėsmes. Aljanso oficialioje oro gynybos apžvalgoje nurodoma, kad po pastarųjų metų oro erdvės incidentų sustiprintas integruotas požiūris į oro ir priešraketinę gynybą. Tai platesnis procesas, o ne naujas lapkričio 2 dieną pirmą kartą paskelbtas naikintuvų skaičius.

Oro policijos misijos tradicinis tikslas – stebėti ir identifikuoti orlaivius, kurie pažeidžia ar kelia grėsmę sąjungininkių oro erdvei. Naikintuvai gali būti pakeliami patikrinti orlaivio tapatybę, palydėti jį arba reaguoti pagal nustatytas taisykles. Tačiau šis modelis savaime neapima visų priemonių, reikalingų dideliems dronų, raketų ar kitų objektų kiekiams aptikti bei perimti.

Todėl NATO siekia sujungti daugiau skirtingų pajėgumų: radarų, žemėje dislokuotų gynybos sistemų, naikintuvų, stebėjimo orlaivių ir komandų valdymo tinklų. Skirtingos dalys turi perduoti duomenis vieną kitai, kad grėsmė būtų aptikta kuo anksčiau, o atsakas atitiktų konkretų situacijos pobūdį.

Ką keičia „Eastern Sentry“

Po 2025 metų rugsėjo oro erdvės pažeidimų NATO pradėjo „Eastern Sentry“ veiklą, skirtą sustiprinti stebėseną ir atgrasymą rytiniame flange. Aljanso aprašyme nurodoma, kad šalys skiria papildomų naikintuvų, sraigtasparnių, oro gynybos sistemų, stebėjimo orlaivių ir laivų. Tai kelių sričių veikla, o ne vienas naujas karinis dalinys.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 10 minučių

„Microsoft“ plečia Europos DI duomenų centrus: investicijos Jungtinėje Karalystėje siekia 30 mlrd. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 25 minutės

Mokslininkai siūlo naują būdą kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis: pasitelkė bakteriofagus

4 min. skaitymo • prieš 40 minučių

Estijos vandenyse saugomos 15 istorinių laivų nuolaužų: kodėl Baltijos dugnas atskleidžia naujas istorijas?

Visi naujausi straipsniai →

Spalio 14 dieną NATO vadovybė Taline patvirtino, kad integruotos oro ir priešraketinės gynybos stiprinimas apima Estiją ir platesnį Baltijos regioną. Tačiau oficialiame pareiškime nepateikta vienos universalios nuolat dislokuotų naikintuvų skaičiaus reikšmės. Todėl be atskiro patvirtinimo negalima tiksliai teigti, kiek papildomų orlaivių kiekvieną dieną jau veikia virš Lietuvos.

Atsakas į mažą droną gali būti kitoks nei reakcija į karinį naikintuvą. Dronų aptikimą kartais apsunkina mažas dydis, nedidelis skrydžio aukštis ar ryšio ypatumai. Dėl šios priežasties karinės pajėgos derina įvairių tipų jutiklius ir priemones. Apie specializuotų radarų pirkimą Lenkijoje portalas rašė anksčiau.

Ką tai reiškia Lietuvai

Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, todėl jos stebėjimo ir oro gynybos procesai siejami su bendrais sąjungininkų planais. Svarbu, kad skirtingų šalių radarai, valdymo centrai ir gynybos sistemos galėtų greitai perduoti patikimus duomenis. Tai ne tik įrangos, bet ir taisyklių, procedūrų bei nuolatinių pratybų klausimas.

Nauja oro gynybos laikysena taip pat turi pramoninę pusę. Naikintuvai, radarai ir raketinės sistemos reikalauja techninio aptarnavimo, atsarginių dalių ir nuolatinio personalo rengimo. Ankstesnėje NATO gynybos pramonės analizėje aptarėme, kodėl vien papildomų biudžeto lėšų neužtenka, jei įranga nepristatoma laiku.

Oro erdvės gynyba apima ir civilinės aviacijos saugumą. Kai karinės pajėgos reaguoja į incidentus, būtina koordinuoti oro eismą, vengti nereikalingo pavojaus ir užtikrinti aiškius ryšio kanalus. Todėl platesnis NATO reagavimo modelis turi išlikti suderintas su taikos metu veikiančiomis procedūromis.

Rengiant NATO oro gynybos planus svarbu atsižvelgti į skirtingus geografinius atstumus ir perspėjimo laiką. Kai kurių objektų aptikimo galimybes riboja Žemės kreivumas, reljefas ir jų skrydžio aukštis. Dėl to vienas antžeminis radaras negali matyti visko vienodai toli. Skirtingose vietose įrengti jutikliai ir orlaivių stebėjimo sistemos gali papildyti vieni kitus, tačiau efektyviam veikimui būtina bendra valdymo grandinė.

Į oro policijos misiją siunčiamos rotacinės sąjungininkų pajėgos paprastai dirba pagal iš anksto nustatytas taisykles. Jos mokosi bendradarbiauti su regioniniais valdymo centrais ir kitomis pajėgomis. Integruotos oro gynybos stiprinimas reikalauja daugiau pratybų ir pasikeitimo informacija, tačiau neturėtų būti suprantamas kaip neribotas teisės naudoti jėgą išplėtimas. Kiekvienu atveju veikia konkrečios tarptautinės ir nacionalinės teisės procedūros.

Bepiločių orlaivių grėsmė ypač parodė, kad gynybos priemonės turi būti parinktos proporcingai. Brangios raketos ne visada yra tinkamiausias atsakas į mažą skraidantį objektą, o radijo ryšio trikdymas negali sustabdyti visų autonominių sistemų. Todėl Europos kariuomenės kuria derinius iš aptikimo jutiklių, elektroninės kovos ir fizinių perėmimo priemonių. Ši kryptis papildo, bet nepakeičia tradicinių naikintuvų bei tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų.

Apibendrinant, NATO patvirtino platesnės oro gynybos integracijos kryptį, tačiau atskirų dislokavimų ir konkrečių reakcijos laikų negalima nustatyti vien iš bendro pranešimo. Regiono saugumą geriausiai apibūdina realus skirtingų pajėgų pasirengimas veikti kartu, o ne viena antraštėje pateikta naikintuvų skaičiaus suma.