Lietuva siūlo Ukrainai bendrą dronų gamybą: pirmųjų sutarčių vertė galėtų siekti 200 mln. eurų

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva parengė pasiūlymų laišką Ukrainai, kuriame apibrėžtos galimos bendros dronų bei kovos su dronais įrangos gamybos kryptys. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šalies tikslas yra pasiekti bent 200 mln. eurų vertės sutarčių pirmaisiais metais, o per kelerius metus bendros apimtys galėtų augti iki 800 mln. eurų. Tai kol kas paskelbti siekiai, o ne garantuoti užsakymai ar jau pagamintos sistemos.

Kaip spalio 29 dieną pranešė LRT ir ELTA, pasiūlyme išskirti potencialūs Lietuvos gamintojai, ne mažiau kaip devynios įrangos kategorijos ir galimos gamybos apimtys. Dokumentu siekiama pagreitinti kontaktus su Ukrainos pramone, kuri jau turi didelę praktinio įvairių bepiločių sistemų naudojimo ir tobulinimo patirtį.

Projektas potencialiai naudingas abiem šalims. Ukrainos įmonės gali suteikti technologines žinias bei grįžtamąjį ryšį iš realių operacijų, o Lietuva – elektronikos, programavimo, mechanikos, optikos ir gamybos organizavimo pajėgumus. Vis dėlto iki serijinės gamybos būtina suderinti licencijas, intelektinės nuosavybės klausimus, tiekimo grandines ir galutinį užsakymų modelį.

Prezidentas pripažino, kad ankstesni bendradarbiavimo susitarimai dar nedavė tokio masto rezultatų, kokių tikėtasi. Viena kliūčių – Ukrainos technologijų eksporto licencijos, kita – pernelyg mažos anksčiau svarstytos gamybos apimtys. Todėl naujasis pasiūlymas orientuotas į didesnį mastą, kuris padarytų bendras gamybos linijas ekonomiškai ir praktiškai prasmingesnes.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

4 min. skaitymo • prieš 38 minutės

Lietuvą pasiekė naujos kartos „Thales“ radaras: aptiks priešo artileriją ir FPV dronus

Visi naujausi straipsniai →

Nuo memorandumo iki gamyklos – ilgas kelias

Dronų pramonėje vien pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą neužtenka. Reikia patikrinti prototipus, užtikrinti detalių tiekimą, įvertinti elektroninės kovos sąlygas ir sukurti galimybę greitai keisti gaminius. Ukrainos karo patirtis rodo, kad net veiksmingi dronų modeliai gali prarasti pranašumą, jei priešininkas pakeičia trikdymo priemones arba taktiką.

Dalis Lietuvos bendrovių jau domisi šia sritimi. Anksčiau rašėme apie Ukrainos technologijų perkėlimo į Lietuvą planus. Dabartinė naujiena yra reikšminga, nes atsirado konkretesnis valstybės lygmens pasiūlymas su finansinėmis ambicijomis ir gaminių kategorijomis. Tačiau tikslios dalyvausiančios įmonės bei būsimi kontraktai dar turi paaiškėti.

Pramonei kritiškai svarbu užtikrinti patikimą komponentų tiekimą. Net nedideliam dronui gali reikėti variklių, valdiklių, ryšio modulių, optikos ir maitinimo elementų iš skirtingų tiekėjų. Gamybos apimtys didėja tik tada, kai šios grandinės veikia nuosekliai, o tiekimo sutrikimai netampa pagrindine gaminių pristatymo kliūtimi. Todėl būsimas partnerystės modelis turėtų apimti ne vien galutinį surinkimą.

Kitas klausimas – gaminių išbandymas ir greitas atnaujinimas. Technologija, kuri buvo veiksminga prieš kelis mėnesius, gali susidurti su naujais trikdžiais arba pasikeitusia taktika. Dėl to gamintojams reikia ryšio su užsakovais, aiškių bandymų procedūrų ir galimybės greitai pakeisti konstrukciją. Tai reikalauja inžinerinio pasirengimo, kuris neišmatuojamas vien planuojamos sutarties suma.

Plėtojant naujas gamybos linijas tektų atsakyti ir į klausimą, kokia produkcijos dalis būtų skirta Ukrainai, o kokia – Lietuvos ar kitų partnerių poreikiams. Gynybos užsakymai dėl saugumo ne visuomet atskleidžiami viešai, todėl objektyviai vertinti projekto raidą geriausia pagal patvirtintą finansavimą, viešus gamybos pajėgumų pranešimus ir oficialiai įvardytus rezultatus.

Kokia nauda Lietuvos ekonomikai?

Jeigu partnerystė pasiteisintų, ji galėtų sukurti ilgalaikių užsakymų vietos gamintojams, inžinieriams ir komponentų tiekėjams. Kartu augtų technologinės kompetencijos, reikalingos pačios Lietuvos gynybos poreikiams. Kita vertus, toks augimas priklauso nuo to, ar planai virs vykdomais užsakymais ir ar gamybą bus galima palaikyti net keičiantis fronto poreikiams.

Naujausią iniciatyvą tiksliausia vertinti kaip svarbų derybinį žingsnį. Kol nepaskelbta galutinių sutarčių, 200 mln. ir 800 mln. eurų skaičiai lieka tikslinėmis apimtimis. Būtent faktinių kontraktų skaičius, jų terminai ir realūs gamybos rezultatai parodys, ar Lietuvai pavyks tapti reikšminga Ukrainos dronų pramonės partnere.