Britanija ir Vokietija kuria daugiau nei 2 000 km siekiančią smūgio sistemą: į planus įtrauktas ir DI

Sekite TechNaujienos Google

Jungtinė Karalystė ir Vokietija paskelbė toliau plėtojančios pažangių tolimojo smūgio sistemų projektą, kurio numatomas veikimo nuotolis viršytų 2 000 kilometrų. Dvi Europos valstybės taip pat plečia bendradarbiavimą karinio dirbtinio intelekto, kibernetinių pajėgumų ir kosminių technologijų srityse. Tai reikšminga gynybos strategijos kryptis, bet ne pranešimas apie jau veikiančią naują raketą.

Lapkričio 2 d. paskelbtame oficialiame bendrame pareiškime britų ir vokiečių gynybos ministrai pažymėjo padarytą pažangą projekte „Deep Precision Strike“ (DPS). Numatyta, kad sistemos turėtų būti sukurtos šį dešimtmetį. Dokumente nenurodytas tikslus ginklo modelis, jo bandymo rezultatai ar galutinis dislokavimo grafikas.

Tokio nuotolio technologija leistų smogti labai tolimiems kariniams taikiniams, tačiau faktinis poveikis priklausytų ir nuo taikinio nustatymo, ryšio, navigacijos, atsparumo trukdymams bei užduoties patvirtinimo procedūrų. Net labai tolimo nuotolio ginklas nėra visavertis pajėgumas be patikimos informacijos ir vadovavimo grandinės.

Ką iš tikrųjų reiškia daugiau nei 2 000 km nuotolis?

DPS plėtra siejama su 2024 metais pradėtu britų ir vokiečių gynybos bendradarbiavimo modeliu. Juo siekiama stiprinti Europos NATO valstybių gebėjimą kurti sistemas kartu, dalytis pramonine našta ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tačiau iki konkretaus produkto sukūrimo dar reikia inžinerinių bandymų, finansavimo ir politinių sprendimų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 57 minutės

10 trilijonų operacijų per sekundę ir mažiau nei 3 W: naujas DI lustas skirtas robotams ir dronams

4 min. skaitymo • prieš 58 minutės

Lustų gamintojas „Lattice“ paskelbė apie 118 proc. pajamų šuolį: DI paklausa keičia rinką

4 min. skaitymo • prieš 58 minutės

DI duomenų centrų paklausa išaugino „onsemi“ pajamas 175 proc.: paskelbtas ir 5,7 mlrd. dolerių sandoris

Visi naujausi straipsniai →

DI tema oficialiame pareiškime minima atskirai. Šalys sutarė išplėsti „Cyber Lighthouse“ programą ir į ją įtraukti karinį dirbtinį intelektą, pasirenkant nedidelį skaičių bendrų praktinių taikymo scenarijų. Tai nereiškia, kad naujos tolimojo smūgio sistemos jau bus autonomiškai valdomos DI arba kad sprendimus dėl smūgių priims algoritmai be žmogaus.

Realistinės DI pritaikymo galimybės gynyboje apima didelių informacijos srautų analizę, techninės būklės prognozavimą, logistinių sprendimų paramą ir jutiklių duomenų apdorojimą. Kiekvienu atveju reikia atskiro saugumo vertinimo, nes klaidingas modelio rezultatas kariuomenėje gali turėti gerokai didesnių pasekmių nei įprastoje verslo programoje.

Gynybos ministrai taip pat aptarė kosminio bendradarbiavimo plėtrą: palydovinį ryšį, Žemės stebėjimą, kosminės aplinkos supratimą ir duomenų panaudojimą. Tai tiesiogiai susiję su tolimojo nuotolio ginklais, kuriems gali prireikti tikslių geografinių duomenų bei patikimų komunikacijos kanalų net esant priešiškam elektroniniam trikdymui.

Jūrų srityje dokumentas mini bendradarbiavimą dėl „Sting Ray“ torpedų ir Vokietijos patrulinių lėktuvų „P-8A Poseidon“ veikimą iš britų bazių. Tokių atskirų sprendimų visuma rodo, kad Londonas ir Berlynas siekia ne vieno simbolinio ginklų projekto, o glaudesnio įvairių pajėgų suderinamumo.

Kodėl prie projekto pridedamos DI ir kosmoso technologijos?

Europos gynybos pramonei tai reiškia ir potencialius ilgalaikius užsakymus. Didelio nuotolio tikslūs ginklai reikalauja variklių, elektronikos, navigacijos, ryšio, medžiagų, bandymų infrastruktūros ir specialistų. Tačiau oficialus politinis pažadas negarantuoja, kad visas darbas bus atliktas numatyta kaina arba kad technologijos pasieks visas rinkas.

Lietuvai ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms reikšmingas galimas papildomas Europos atgrasymo pajėgumas. Tačiau kol projektas tik kuriamas, negalima jo įtraukti į esamų dislokuotų sistemų sąrašą. Anksčiau rašėme apie Lenkijos ir britų susitarimą gynybos inovacijų srityje, kuriame taip pat numatyti bendri projektai.

Kita mūsų aptarta istorija – „Patriot“ raketų aptarnavimo infrastruktūros stiprinimas Lenkijoje. Tokios skirtingų lygmenų priemonės papildo viena kitą, tačiau nereikia sutapatinti oro gynybos su tolimojo smūgio sistemomis.

Ginkluotės vystymo metu svarbi ir eksporto kontrolė bei tarptautiniai įsipareigojimai. Net bendras dviejų valstybių projektas nebūtinai gali būti be apribojimų tiekiamas kiekvienam partneriui. Todėl potenciali nauda kitoms NATO šalims priklausys nuo būsimų politinių ir techninių sprendimų, o ne vien nuo to, kad Londonas ir Berlynas dabar paskelbė apie strateginį bendradarbiavimą.

Praktiniu požiūriu verta stebėti ne reklaminį nuotolio skaičių, o demonstracijas: ar sistema pasieks numatytą tikslumą, ar gebės veikti elektroninio trikdymo sąlygomis ir kiek kainuos vienas jos panaudojimas. Šių duomenų oficialiame pareiškime nėra, todėl ankstyvos išvados apie naujo ginklo pranašumą prieš konkrečias jau naudojamas sistemas būtų nepagrįstos.

Tad naujienos esmė – patvirtinta politinė ir techninė pažanga, kurios horizontas dar keleri metai. Svarbiausi ateities klausimai bus konkretus ginklo tipas, bandymų rezultatai, finansavimas ir tai, kaip abi valstybės užtikrins patikimą operacinį valdymą.

Nuotrauka: JAV kariuomenė, Wikimedia Commons, viešojo naudojimo kūrinys. Istorinis HIMARS paleidimo kadras naudojamas iliustruoti raketines technologijas; jame nepavaizduota kuriama DPS sistema.