Europolas smogė investicinių sukčių tinklui: konfiskuota per 100 serverių, nukentėjusiųjų gali būti 50 šalių

Sekite TechNaujienos Google

Europolas lapkričio 3 d. paskelbė apie tarptautinę operaciją prieš organizuotą internetinių investicinių sukčių infrastruktūrą. Per koordinuotus veiksmus paimta daugiau kaip 100 serverių, sulaikyti septyni įtariamieji ir atliktos kratos 17 vietų. Tyrėjai nustatė, kad galimų nukentėjusiųjų gali būti bent 50 valstybių. Operacija nukreipta ne tik prieš pavienius sukčių skambučius, bet ir prieš technologinį jų verslo pagrindą – svetaines bei sistemas, per kurias žmonės būdavo įviliojami į netikras investicijas.

Oficialiame Europolo pranešime nurodoma, kad veiksmuose dalyvavo institucijos iš Albanijos, Kipro, Suomijos, Vokietijos, Kosovo ir Šiaurės Makedonijos, o operaciją taip pat rėmė Eurojustas. Vokietijos Itzehoe prokuratūra koordinavo tyrimą prieš įtariamą netikrų investavimo svetainių tiekėją. Preliminarūs nuostoliai siekia daugiau kaip keturis milijonus eurų, tačiau tai nėra galutinis visų galimų nukentėjusiųjų įvertinimas.

Kaip veikia netikrų investavimo platformų infrastruktūra?

Pažvelgus į netikrą prekybos sistemą, naujam klientui ji gali atrodyti visai įprasta. Ekrane pateikiami akcijų ar kriptovaliutų grafikai, sandorių sąrašai, konsultanto kontaktai ir tariamo pelno pokytis. Tačiau vien tokia sąsaja nieko nepasako apie tai, ar pinigai iš tikrųjų pateko į licencijuotą finansų tarpininką. Nusikaltėliai gali keisti skaičius savo serveryje nepriklausomai nuo realios rinkos. Europolo aprašytu atveju įtariamas tiekėjas kūrė platformas kitoms nusikalstamoms grupėms, o jų skambučių centrai spaudė žmones pervesti vis didesnes sumas.

Ypač pavojingas pasitikėjimo kūrimo etapas. Pirmasis įnašas dažnai būna nedidelis, o tariamas sąskaitos likutis greitai padidėja. Klientas gali gauti primygtinį raginimą investuoti daugiau, nes neva atsirado riboto laiko galimybė. Paprašius išmokėti pinigus, atsiranda naujų kliūčių: tariami mokesčiai, patikros, draudimo įnašai arba būtinybė dar kartą papildyti sąskaitą. Tokios sąlygos nėra įrodymas, kad platforma legali, ir kiekvienas papildomas pavedimas gali tik padidinti nuostolius.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 18 minučių

ES skiria 525 mln. eurų lustų kūrėjams: Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV ir Azijos

4 min. skaitymo • prieš 33 minutės

Lietuva keičia kovos mašinų pirkimų modelį: daugiau komponentų ir remonto darbų galėtų likti šalyje

4 min. skaitymo • prieš 48 minutės

„Samsung Galaxy Ring“ gavo naują miego apnėjos vertinimo funkciją: ką ji iš tiesų nustato?

Visi naujausi straipsniai →

Šis tyrimas taip pat rodo, kodėl svarbūs technologiniai ir finansiniai nusikaltimo pėdsakai. Vieną schemą gali aptarnauti kelių šalių serveriai, kitoje jurisdikcijoje registruoti domenai, mokėjimų surinkėjai ir atskiri reklamos tiekėjai. Todėl pranešimas apie įtartiną svetainę padeda ne tik vienam vartotojui: sukaupti duomenys gali padėti tyrėjams susieti skirtingus incidentus. Jei kyla įtarimas dėl paskyros perėmimo, taip pat verta peržiūrėti konkrečius paskyrų apsaugos veiksmus.

Tokios schemos gali atrodyti įtikinamos, nes auka mato profesionaliai sukurtą investavimo aplinką: paskyrą, finansų grafikus, tariamus sandorius ir ekrane augantį balansą. Tačiau skaičiai valdymo skydelyje nebūtinai rodo tikrą prekybą finansų rinkose. Tinklo operatoriams dažnai svarbiau įtikinti žmogų pervesti papildomų pinigų ir atidėti jo bandymą atsiimti tariamą pelną.

Europolas akcentuoja įtariamą techninių platformų tiekėją ir su juo susijusius skambučių centrų operatorius. Tai svarbus skirtumas: viena struktūra gali kurti interneto svetaines ir valdyti programinę įrangą, o kita – tiesiogiai bendrauti su potencialiomis aukomis. Net jei uždaromas vienas sukčių puslapis, tokia infrastruktūra gali būti pernaudojama, todėl serverių konfiskavimas turi platesnį poveikį nei atskiro domeno blokavimas.

Vis dėlto paimtų serverių skaičius nėra tas pats, kas 100 nusikalstamų organizacijų ar 100 tūkst. aukų. Vienas serveris gali aptarnauti keletą projektų, o kelios svetainės naudoti tą pačią techninę bazę. Dėl to tyrėjams dar teks nustatyti tikrą ryšį tarp infrastruktūros, įtariamųjų, mokėjimų ir žmonių patirtų nuostolių. Sulaikymas taip pat nereiškia teismo patvirtintos kaltės.

Kokių signalų turėtų ieškoti Lietuvos gyventojai?

Lietuvoje investiciniai sukčiai dažnai pasitelkia skambučius, socialinių tinklų reklamą ir tariamų konsultantų pažadus. Vienas ryškiausių pavojaus ženklų – spaudimas greitai papildyti sąskaitą, mokėti už neva privalomą pinigų išėmimo mokestį arba leisti nuotoliniu būdu valdyti savo kompiuterį. Tokiems asmenims nereikėtų atskleisti interneto banko duomenų ir prisijungimų.

Europolo operacija rodo, kad kovai su tokiais nusikaltimais neužtenka individualaus vartotojo atsargumo. Reikia tarptautinio tyrėjų bendradarbiavimo ir finansinių srautų sekimo. Anksčiau apžvelgti banko kortelių sukčiavimo duomenys Lietuvoje primena, kad skaitmeninių finansinių nusikaltimų padariniai matuojami milijonais, nors konkretūs sukčiavimo būdai skiriasi.

Jei pinigai jau pervesti įtartinai platformai, svarbu nedelsti: kreiptis į banką, išsaugoti susirašinėjimą, interneto adresus ir mokėjimų dokumentus, pranešti policijai. Europolo paskelbta operacija yra smūgis vienai infrastruktūrai, bet ji nėra garantija, kad internete neliko panašių sistemų.