Lenkijoje prasidės 11 valstybių karinės pratybos: dalyvaus Lietuva, ruošiamasi misijai po karo Ukrainoje

Sekite TechNaujienos Google

Vienuolika valstybių, tarp jų ir Lietuva, lapkričio 9–22 d. dalyvaus Lenkijoje vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Koalicja“. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija koordinuos mokymus, kuriuose planuojama apie 2 800 karių. Didžiausias dėmesys bus skirtas ne tiesioginėms karo operacijoms, bet pasirengimui galimam Ukrainos saugumo rėmimui pasibaigus aktyviems kovos veiksmams.

Lapkričio 3 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija oficialiai paskelbė, kad dalyvaus 300 britų karių, naikintuvai „Typhoon“ ir degalų papildymo lėktuvas „Voyager“. Lietuva aiškiai įvardyta tarp vienuolikos dalyvaujančių šalių. Vis dėlto viešame pranešime nepateikta tiksli Lietuvos karių ar technikos apimtis.

Pratybos skirtos patikrinti, kaip daugiatautės pajėgos galėtų būti perkeliamos, aprūpinamos, saugomos ir valdomos sudėtingoje operacinėje aplinkoje. Tai apima karių judėjimą, atsargų tiekimą, ryšį ir skirtingų valstybių padalinių darbą vienoje vadovavimo struktūroje. Šios užduotys neretai lemia misijos sėkmę labiau nei vien ginkluotės skaičius.

Ką NATO sąjungininkai rengiasi išbandyti Lenkijoje?

JK pranešime teigiama, kad būsimų pajėgų užduotis būtų padėti atkurti ir stiprinti Ukrainos kariuomenę, prisidėti prie šalies saugumo po karo ir kurti patikimas saugumo garantijas. Svarbiausia sąlyga: tokios pajėgos į Ukrainą galėtų būti siunčiamos tik pasibaigus kovoms ir pačiai Ukrainos valdžiai paprašius. Tai nėra pranešimas apie jau priimtą sprendimą įvesti karius.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 55 minutės

10 trilijonų operacijų per sekundę ir mažiau nei 3 W: naujas DI lustas skirtas robotams ir dronams

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

Lustų gamintojas „Lattice“ paskelbė apie 118 proc. pajamų šuolį: DI paklausa keičia rinką

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

DI duomenų centrų paklausa išaugino „onsemi“ pajamas 175 proc.: paskelbtas ir 5,7 mlrd. dolerių sandoris

Visi naujausi straipsniai →

Mokymuose bus imituojami ir veiksmai, susiję su civilinės aviacijos grįžimu į Ukrainos oro erdvę. Britų naikintuvai ir degalų papildymo lėktuvas treniruosis užduotis, kurios galėtų būti svarbios atkuriant saugų oro susisiekimą. Tačiau pratybose vykdomas scenarijus neparodo, kada realiai Ukrainoje galėtų būti atnaujinti civiliniai skrydžiai.

Žemėje daug dėmesio skiriama logistiniams maršrutams. Karių grupę perkelti į kitą valstybę galima tik turint aiškų planą dėl geležinkelių, kelių, degalų, remonto, medicininės pagalbos ir ryšio tinklų. Tokiuose procesuose Lenkijos geografinė padėtis itin reikšminga, nes ši šalis yra svarbi NATO logistikos jungtis rytiniame flange.

Jūrų operacijų dalis vyks ir Turkijoje, kur bus tikrinamos procedūros, susijusios su jūrinių minų šalinimu ir prekybinės laivybos saugumu. Tai rodo, kad sumanyta misija būtų platesnė nei vien sausumos karių buvimas. Saugiam krovinių ir civilinių laivų grįžimui reikalinga ne tik politinė sutartis, bet ir nuosekli jūrų infrastruktūros bei minų grėsmių kontrolė.

Visos operacijos koordinuojamos pagal daugianacionalinių pajėgų Ukrainai koncepciją, kuriai vadovauja britų generolas leitenantas Tomas Batemanas. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija šiame sumanyme turi pagrindinį organizacinį vaidmenį. Esminis uždavinys – patikrinti, ar daugelio šalių daliniai galėtų greitai suformuoti bendrą ir realiai veikiančią paramos struktūrą.

Kuo šios pratybos svarbios Lietuvai?

Tačiau įvardyti 2 800 dalyvių nėra planuojamas galutinis karių skaičius hipotetinei būsimai misijai Ukrainoje. Tai konkrečiai lapkričio pratybose numatomas kontingentas. Taip pat pratybos neturi būti vadinamos taikos palaikymo ar paliaubų kontrolės misija: JK aiškiai nurodo, kad numatomas pajėgų vaidmuo būtų kitoks.

Lietuvos interesas ypač aiškus. Net jeigu Lietuvos karių dalis būtų nedidelė, dalyvavimas suteikia galimybę patikrinti procedūras ir ryšį su sąjungininkais. Anksčiau analizavome NATO oro gynybos užduočių plėtrą Baltijos šalyse; šiomis pratybomis išbandoma kita bendro saugumo pusė – tarptautinių pajėgų koordinavimas.

Neseniai rašėme ir apie Latvijoje vykusį dronų perėmimo incidentą. Jis tiesiogiai nesusijęs su „Koalicja“, tačiau atspindi didėjantį rytinio NATO flango dėmesį pasirengimui neprognozuojamoms grėsmėms.

Daugiatautėse pratybose taip pat itin svarbus suderinamumas: ne visos valstybės naudoja tokią pačią ryšio, medicinos pagalbos, transporto ar degalų tiekimo įrangą. Todėl jau taikos metu išbandytos bendros procedūros sumažina riziką, kad tikroje misijoje pajėgos susidurs su netikėtais techniniais trikdžiais. Tai viena priežasčių, kodėl logistiniams mokymams skiriama tiek dėmesio.

Svarbu nepamiršti ir politinio konteksto. Būsimos saugumo garantijos Ukrainai priklausytų nuo kovų pabaigos, Ukrainos prašymo ir dalyvaujančių šalių sprendimų. Net sėkmingos pratybos automatiškai nereiškia tarptautinės misijos pradžios. Šiandien patvirtinta tik tai, kad sąjungininkai ruošiasi vienam iš galimų ateities scenarijų.

Artėjant pratybų pradžiai svarbiausia stebėti, kokią konkrečią funkciją ir kokį pajėgumą jose turės Lietuvos kariai. Kol kas patvirtinta tik dalyvaujančių šalių sudėtis, pagrindinės užduotys ir datos; pratybų rezultatus galima bus vertinti tik po jų.

Nuotrauka: NATO, Wikimedia Commons. 2024 m. Lenkijoje vykusių pratybų „Dragon“ archyvinis kadras; naudojamas redakcinei iliustracijai, ne būsimos „Koalicja“ operacijos vaizdas.