NATO pasirinko septynias naujas kovos su dronais technologijas – jas kurs šešių valstybių įmonės

Sekite TechNaujienos Google

NATO gynybos inovacijų akceleratorius DIANA pranešė apie septynias technologijų vystymo sutartis, skirtas sustiprinti kovą su bepiločiais orlaiviais. Atrinktų įmonių projektai bus tikrinami operacinių eksperimentų aplinkoje. Tai nėra pranešimas apie septynių jau serijiniu būdu gaminamų ginklų pirkimą.

Kaip nurodoma NATO DIANA spalio 1 d. paskelbtame pranešime, Programoje dalyvauja įmonės „Milliray“, „Dronetag“, „Robotto AI“, „Arcani“, „Aerix Systems“, „NeuralAgent“ ir „Mara“. Pasak NATO DIANA, jos atstovauja šešioms sąjungininkių valstybėms. Jų techniniai sprendimai gali apimti skirtingus kovos su dronais etapus, nors viešai pateikta informacija neleidžia visų jų laikyti tiesioginiais perėmimo ginklais.

Problema aiški: bepiločius gali būti sunku aptikti, atpažinti ir sustabdyti, ypač kai jų daug. Mažas dronas nebūtinai turi tokį patį radaro atspindį kaip didelis orlaivis. Be to, bepiločiai skiriasi valdymo būdais ir gali veikti vis kitokiomis aplinkos sąlygomis.

NATO DIANA veikia kaip tiltas tarp palyginti jaunų technologijų kūrėjų ir sudėtingų gynybos institucijų poreikių. Vien pristatyti įdomų prototipą nepakanka: kariuomenė turi suprasti, ar įrenginys veikia įvairiomis oro sąlygomis, ar jį galima integruoti į turimas sistemas ir kokia jo priežiūros kaina. Eksperimentinės sutartys padeda tikrinti būtent tokius klausimus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 minutės

Pasaulinė finansinių technologijų įmonė savo centru Europoje pasirinko Vilnių – planuoja iki 100 darbo vietų

4 min. skaitymo • prieš 22 minutės

Lietuvoje iškils 31,5 mln. eurų vertės automatizuota gamykla – joje veiks ir speciali bandymų laboratorija

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

Vilniuje atidarytas 61 mln. eurų vertės ląstelių terapijos centras – pirmasis toks Baltijos šalyse

Visi naujausi straipsniai →

Septynių bendrovių atranka nereiškia, kad kiekviena kuria vienodą ginklą. Kovos su dronais grandinėje yra daug užduočių, pavyzdžiui, aptikimas, stebėjimas, identifikavimas ir neutralizavimas. Kai kurios technologijos gali būti susijusios su duomenų apdorojimu, kitos – su sensoriais arba platformų valdymu. Kiekvieną projektą reikėtų vertinti pagal jo deklaruotą paskirtį.

Šiuolaikinėje aplinkoje svarbi klaidingų perspėjimų problema. Paukščiai, civiliniai aparatai ar kiti judantys objektai gali sukelti signalų, kurie primena dronų skrydžius. Jei gynybos sistema reaguotų į kiekvieną signalą, būtų švaistomi resursai ir didinama incidentų rizika. Todėl tikrinami ne vien aptikimo atstumai, bet ir patikimas objektų klasifikavimas.

Taip pat svarbu, kad naujas sprendimas veiktų kartu su jau naudojama infrastruktūra. Jei radaras ir valdymo centras nesuderinti, informacijos perdavimas gali vėluoti. Tokia problema sumažina net labai gero atskiro jutiklio vertę. Todėl bandymų aplinkoje dažnai tikrinamas visos sistemos darbas, o ne izoliuotas vieno įrenginio pasirodymas.

Mažų dronų grėsmė gali kilti netoli oro uostų, elektrinių ir kitų civilių objektų. Tačiau priešingai nei mūšio lauke, civilinėje teritorijoje elektroninis trikdymas ar fizinis numušimas gali būti griežtai ribojamas dėl saugumo. NATO gynybos sprendimų taikymas realioje valstybės teritorijoje turi atitikti nacionalines taisykles.

DIANA projekto rezultatus reikėtų vertinti etapais. Pirmiausia kūrėjai gauna galimybę išbandyti idėją, paskui gali būti atliekami papildomi vertinimai ir tik galiausiai sprendžiama dėl panaudojimo. Viešas pranešimas kol kas patvirtina septynias sutartis, bet ne šių technologijų priėmimą į visų sąjungininkų standartinę ginkluotę.

Kodėl NATO pasirinko septynias skirtingas bendroves

Sprendimas aptikti droną nėra tas pats, kas priemonė jį numušti. Jutikliai gali pateikti perspėjimą ir padėti nustatyti kryptį; duomenų analizės sistemos – sujungti kelis signalus; fiziniai arba elektroniniai gynybos būdai – bandyti grėsmę neutralizuoti. Todėl NATO ieško kompleksiško pajėgumo.

DIANA projektas vykdomas per „Rapid Adoption Service“ mechanizmą. NATO nurodė, kad šį formatą pirmą kartą naudoja Aljanso būstinė per Gynybos pramonės, inovacijų ir ginkluotės padalinį. Svarbi tokio modelio idėja – spartinti perspektyvių technologijų kelią į realią eksperimentavimo aplinką.

Bandymo aplinka yra labai svarbi. Technologija gali puikiai veikti laboratorijoje, tačiau rezultatai gali keistis lyjant, pučiant stipriam vėjui, esant radijo trikdymui ar daugybei klaidinančių objektų. Tik sudėtingesniuose scenarijuose galima suprasti jos praktines ribas.

Nuo eksperimentinio sprendimo iki kariuomenės pirkimo

Programos pradžia siejama su 2025 metų spalį paskelbtu NATO kovos su bepiločiais priemonių paketu. Tai rodo, kad Aljansas šiai grėsmei jau skiria atskirą ilgalaikį dėmesį, o ne tik reaguoja į pavienius incidentus.

NATO neatskleidė visų eksperimentinių rezultatų ir nenurodė, kad kiekvienas sprendimas taps standartine kariuomenės įranga. Tarp atrankos, praktinių bandymų ir galutinio pirkimo gali būti reikšmingų skirtumų. Kai kurios technologijos gali pasirodyti per brangios ar nepakankamai patikimos.

Baltijos šalims šie darbai aktualūs dėl oro erdvės ir kritinės infrastruktūros apsaugos. Kodėl vis didesnį dėmesį dronams skiria NATO vadovybė, nagrinėjama ankstesnėje gynybos analizėje. Maži bepiločiai gali kelti rūpesčių ne tik karinėms bazėms, bet ir oro uostams bei energetikos objektams. Vis dėlto kurių šalių pajėgos įsigis konkrečius DIANA dalyvių produktus, kol kas nėra patvirtinta.