Rusijos dronai keičia keliones Ukrainoje: keleivius iš traukinių evakuoja kelis kartus per naktį, žuvo per 50 geležinkelininkų

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainoje net įprasta kelionė traukiniu tapo nenuspėjama. Dėl Rusijos dronų ir raketų atakų keleiviai priversti skubiai palikti vagonus, valandų valandas laukti lauke ir tik pasibaigus pavojui tęsti kelionę. Kai kuriuose maršrutuose tokios evakuacijos pasikartoja kelis kartus per vieną naktį. Ukrainos geležinkelių darbuotojams rizika dar didesnė: šalies infrastruktūros ministro teigimu, vien šiais metais darbo metu žuvo daugiau kaip 50 geležinkelininkų.

Apie kasdienę kelionių realybę spalio 28 dieną paskelbė „Reuters“ reportažą iš traukinio tarp Dnipro ir Odesos. Žurnalistai stebėjo keleivių evakuacijas oro pavojaus metu ir kalbėjosi su darbuotojais, kurie nepaisydami pavojų tęsia reisus. Tai ne statistinis karo aprašymas iš toli, o tiesioginis pasakojimas apie kelių šimtų kilometrų kelionę, kuri bet kurią akimirką gali nutrūkti.

Viena keleivė, grožio salonų verslą turinti Antonina Viter, keliauja susitikti su klientais ir vesti mokymų. Ji pasakojo, kad maždaug kas trečios kelionės metu tenka išlipti iš traukinio vieną, du ar net tris kartus. Žurnalistų stebėtame reise vien vykstant į priekį buvo aštuonios maždaug pusvalandžio trukmės evakuacijos, o kelionėje atgal – dar viena. Nepaisant visų trikdžių, traukinys galiausiai į Odesą atvyko vėluodamas tik apie valandą ir dvidešimt minučių.

Geležinkeliai tapo nuolatiniu taikiniu

Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ nurodo, kad šiais metais užfiksuota daugiau kaip 1 700 smūgių geležinkelio objektams, įskaitant stotis, lokomotyvus ir keleivinius vagonus. Tokios atakos ne tik gadina infrastruktūrą, bet ir apsunkina evakuaciją, prekių tiekimą bei darbuotojų judėjimą. Rusija savo smūgius aiškina karinės logistikos taikinių naikinimu, tačiau išpuoliai taip pat veikia civilių transportą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Instagram“ meta iššūkį „YouTube“: pradėjo bandyti iki 90 minučių vaizdo įrašus

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Discord“ vieši pokalbiai netrukus gali atsirasti „Google“ paieškoje – ką svarbu žinoti Lietuvos naudotojams

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Windows“ pašalino pavojingus skaitmeninius sertifikatus: kompromituoti raktai galėjo padėti apsimesti patikimomis svetainėmis

Visi naujausi straipsniai →

Maršrute tarp Dnipro ir Odesos delsimas penkiomis ar dvylika valandų jau nėra neįprastas reiškinys. Kai kurie pietų ir rytų Ukrainos geležinkelio objektai dėl fronto artumo uždaromi ilgesniam laikui. Darbuotojai turi derinti tvarkaraščius su perspėjimais apie oro pavojų, o keleiviams svarbiausia išgirsti saugos nurodymus laiku. Kelionės dažnai tęsiamos tik įsitikinus, kad tiesioginė grėsmė sumažėjo.

Tarp svarbių saugumo procedūrų – užuolaidų užtraukimas vagono languose, kad naktį skleidžiama šviesa nesudarytų papildomų orientyrų dronams. Vagonų palydovai prieš kelionę ir oro pavojaus metu informuoja keleivius, o traukinio vadovai fiksuoja kiekvieną priverstinę pertrauką. Tokia rutina primena, kad Ukrainos geležinkeliuose saugumas yra nuolatinis darbo procesas, ne tik vienkartinis perspėjimas.

Kodėl geležinkeliai tokie svarbūs Ukrainos ekonomikai

Ukrainos geležinkeliai užtikrina keleivių, pramonės žaliavų, humanitarinės pagalbos ir dalies eksporto judėjimą. Kai oro ataka sustabdo vieną reisą, poveikis gali persiduoti kitiems maršrutams, darbo grafikams ir tiekimo grandinėms. Civiliai, kaip ir reportažo pašnekovė, traukiniais keliauja dirbti, rūpintis šeima ir išlaikyti verslus. Todėl smūgiai transporto infrastruktūrai turi ne tik karines, bet ir ilgalaikes ekonomines pasekmes.

Šis klausimas aktualus ir Lietuvai, kuri prisideda prie paramos Ukrainai ir palaiko regioninius transporto ryšius. Jei Ukrainos geležinkelio infrastruktūra nuolat trikdoma, tarptautiniai partneriai turi ieškoti alternatyvių tiekimo maršrutų ir logistikos sprendimų. Tačiau konkreti Lietuvos ekonominė žala ar papildomos transporto išlaidos vien iš šio reportažo nėra apskaičiuotos.

Anksčiau rašėme apie dronų naudojimą gelbstint sužeistuosius Ukrainoje. Naujausias pasakojimas primena kitą bepiločių technologijų pusę: to paties tipo priemonės, priklausomai nuo paskirties ir ginkluotės, gali padėti gelbėti žmones arba kelti grėsmę civiliams kasdieniame gyvenime.

Geležinkelių darbuotojai neretai turi priimti sprendimus labai ribotos informacijos sąlygomis. Oro pavojaus signalas dar neparodo, ar konkretus dronas skris traukinio kryptimi, tačiau laukimas iki tiesioginio patvirtinimo gali būti per vėlus. Todėl evakuacijos taisyklės dažnai grindžiamos atsargumo principu. Keleiviams tai gali atrodyti varginantis pertraukų ciklas, bet darbuotojams tenka atsakomybė už žmonių saugumą. Kuo ilgiau tęsiasi intensyvios atakos, tuo sunkiau suderinti transporto patikimumą ir nuolatines saugos procedūras.

Nors dalis keleivių jau prisitaikė prie šios kasdienybės, kiekvienas vėlavimas gali reikšti praleistą susitikimą, neįvykusį darbą ar papildomas išlaidas. Tokių nuostolių bendro skaičiaus reportaže nėra, tačiau jų poveikis matomas žmonių pasakojimuose. Dėl to civilinės geležinkelių sistemos atsparumas yra ne vien inžinerinė, bet ir ekonominė bei socialinė karo problema.

„Reuters“ kalbinti geležinkelininkai kartojo, kad tęs darbą, nes keleiviams būtinas transportas. Tai dar kartą parodo, jog moderniame kare kritinė infrastruktūra tampa gyvybiškai svarbia visuomenės atsparumo dalimi. Tačiau ši darbuotojų ištvermė nekeičia fakto, kad dažnos atakos ir žūtys kelia didžiulį pavojų žmonėms, kurie tiesiog stengiasi nuvykti į darbą ar pasiekti namus.