Lenkija už 84 mln. eurų perka radarus prieš mažus dronus – stiprins NATO rytinio flango apsaugą

Sekite TechNaujienos Google

Maži ir žemai skrendantys dronai kelia iššūkį oro gynybai ne vien dėl savo dydžio. Jie gali judėti šalia medžių, pastatų ir kitų objektų, todėl radarams sunkiau atskirti tikrą grėsmę nuo aplinkos atspindžių. Lenkija stiprina savo kovos su bepiločiais sistemą SAN ir pasirinko danų bendrovės „Weibel“ radarus XENTA-M5. Sutarties vertė siekia 84 mln. eurų – tai didžiausias užsakymas gamintojo istorijoje.

Apie sprendimą spalio 27 d. oficialiai pranešė „Weibel Scientific“. Sutartis sudaryta su Lenkijos gynybos elektronikos įmone „PIT-RADWAR“, dalyvaujančia integruotoje SAN programoje. Gamintojas nurodo, kad XENTA-M5 radarai turės aptikti, sekti ir klasifikuoti įvairius orlaivius – nuo mažų žemai skrendančių dronų iki didesnių oro taikinių.

SAN nėra vienas ginklas. Tai platesnė kovos su bepiločiais architektūra, kuri turi sujungti stebėjimo jutiklius, vadovavimo centrus ir priemones, galinčias sustabdyti aptiktą grėsmę. Radaras šiame procese yra akys: laiku nepastebėjus taikinio, net labai pažangi naikinimo sistema gali nespėti sureaguoti. Todėl Lenkija investuoja ne tik į raketas ar pabūklus, bet ir į ankstyvojo perspėjimo grandį.

Danų technologija turi tiekti nuolat atnaujinamą oro erdvės vaizdą. Iš jo vadovavimo sistema gali nustatyti, kokie objektai artėja, kuria kryptimi jie juda, kaip greitai skrenda ir kuriems reikia skirti didžiausią dėmesį. Tik tada parenkamas tinkamas reagavimo būdas. Radarų gamintojas nenurodo, kad vien XENTA-M5 pats savaime galėtų numušti droną.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Saab“ pristatė naują apsaugą nuo grėsmių po vandeniu: svarbi žinia ir Baltijos jūrai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Netikėtas atradimas: pelėms Parkinsono ligą primenantys simptomai išnyko be gydymo – kas nutiko smegenyse?

4 min. skaitymo • prieš 3 val

DI lustai gali vartoti gerokai mažiau elektros: mokslininkai įveikė ilgai spręstą medžiagų problemą

Visi naujausi straipsniai →

„Weibel“ skelbia per savo veiklos istoriją patiekusi daugiau kaip 6 tūkst. radarų sistemų klientams daugiau nei 45 šalyse. Lenkijos kontraktas jai reiškia ir didesnę gamybos atsakomybę. Tačiau kol kas viešai nepatikslinta, kiek tiksliai radarų bus pristatyta, kada bus pradėtas jų diegimas ir kada visa SAN programa pasieks pilną operacinį pasirengimą.

Kodėl Lenkijos radarai svarbūs Lietuvos saugumui?

Lenkija yra svarbi Lietuvos sąjungininkė ir tiesioginė kaimynė. Jos gebėjimas aptikti mažus skraidančius objektus prisideda prie platesnio regiono oro erdvės stebėjimo galimybių. Vis dėlto negalima automatiškai teigti, kad visi naujos įrangos duomenys bus perduodami Lietuvai arba kad XENTA-M5 radarai iš karto saugos konkrečias mūsų teritorijos vietas – tokių techninių ir operacinių sąlygų gamintojas nepaskelbė.

Dronų grėsmė nebūtinai reiškia didelį karinį lėktuvą. Nedidelis aparatas gali būti naudojamas žvalgybai, kontrabandai ar tyčiniams infrastruktūros trikdžiams. Todėl mažų taikinių aptikimas tampa vis svarbesne tiek karinės, tiek civilinės saugos užduotimi. Ribotų išteklių sąlygomis taip pat svarbu teisingai klasifikuoti objektą, kad brangios reakcijos priemonės nebūtų naudojamos be reikalo.

Radarų tinklo plėtra nepašalina visų techninių apribojimų. Žemės reljefas, pastatai, elektromagnetiniai trikdžiai ir gausus objektų skaičius gali apsunkinti aptikimą. Sistema veikia geriausiai tada, kai skirtingi sensoriai papildo vienas kitą ir operatoriai turi aiškias taisykles, kaip vertinti įspėjimus. Naujų radarų įsigijimas yra reikšminga, bet ne paskutinė šio darbo dalis.

Toliau – integravimas ir tikri bandymai

Gamintojo pranešimas patvirtina sudarytą sutartį ir techninę radarų paskirtį, tačiau neleidžia spręsti apie faktinį sistemos veikimą operacinėmis sąlygomis. Tam reikalingi pristatymai, mokymai, integravimas su kitais SAN elementais ir oficialūs bandymų rezultatai. Kol jų nėra, pagrįsta kalbėti apie svarbų pirkimą, o ne apie jau pilnai veikiančią naują Lenkijos oro gynybos sieną.

Apie kitą Lenkijos vaidmens NATO gynyboje aspektą anksčiau rašėme pranešdami apie „Patriot“ raketų aptarnavimo centro planus. Dabar radarų užsakymas parodo kitą tos pačios tendencijos pusę: Lenkija siekia ne tik aptarnauti sudėtingas sistemas, bet ir kurti tankesnį ankstyvojo perspėjimo tinklą prie NATO rytinio flango.

Nedidelio drono aptikimas yra tik pirmas etapas. Toliau reikia nustatyti, ar objektas draugiškas, ar jis kelia realią grėsmę, ir kokią priemonę naudoti reaguojant. Kai kuriuose scenarijuose gali pakakti elektroninio poveikio arba papildomos stebėsenos, kitais atvejais prireiktų fizinio perėmimo priemonės. Klaidų kaina didelė: tiek nepastebėtas dronas, tiek nepagrįstas reagavimas gali sukelti žalą. Todėl radarų tikslumas ir sąveika su vadovavimo sistema yra esminiai visos programos elementai.

Regiono šalims svarbus ir ilgalaikis technologijų aptarnavimas. Įsigyta įranga turi būti ne tik atvežta, bet ir palaikoma, atnaujinama, remontuojama bei integruojama su kitų gamintojų sistemomis. Tai gali tapti nemaža visos programos finansine dalimi. Iš viešo pranešimo dar neaišku, kokią dalį sutarties vertės sudaro pati įranga, o kokią – mokymai, integracija ir papildomos paslaugos. Šiuos skaičius reikėtų vertinti sulaukus daugiau užsakovo duomenų.