Estija ruošiasi leisti plačiau slopinti ryšį dėl dronų grėsmės – taikinyje elektros ir dujų infrastruktūra

Sekite TechNaujienos Google

Estijos parlamentas žengė naują žingsnį keisdamas taisykles, kurios riboja radijo ryšio ir mobiliojo ryšio slopinimo įrangos naudojimą. Pakeitimų tikslas – suteikti daugiau galimybių reaguoti į pavojingus dronus prie elektros pastočių, dujų įrenginių, degalų saugyklų ir kitų valstybei svarbių objektų. Tačiau tai dar neįsigaliojęs įstatymas: šiuo metu pasiūlymus svarsto parlamentas, o faktiniam ryšio slopinimui ir toliau būtų reikalingos specialios teisės.

Apie pasiūlymą spalio 27 dieną pranešė Estijos parlamentas „Riigikogu“. Ekonomikos komitetas pritarė, kad elektroninių ryšių įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisos būtų perduotos plenariniam svarstymui. Komiteto pirmininkas Marekas Reinaasas paaiškino, jog dabartinis reguliavimas nepakankamai atitinka pasikeitusią saugumo padėtį ir apriboja kovos su bepiločiais galimybes.

Pasiūlymas sprendžia gana praktinę problemą. Ryšio slopinimo įranga gali sutrikdyti tarp drono ir operatoriaus perduodamas komandas arba palydovinės navigacijos signalus. Tačiau tokie įrenginiai veikia radijo spektre, kurį naudoja ir civilinės paslaugos, todėl jų negalima tiesiog įjungti bet kur ir bet kada. Be to, ne visi bepiločiai priklauso nuo nuolatinio radijo ryšio, tad slopinimas nėra universali apsauga.

Keistų ne tik objektų, bet ir institucijų teises

Pagal šiuo metu galiojančią Estijos tvarką radijo ryšio ribojimo teisės daugiausia siejamos su konkrečia teritorija, objektu arba tam tikrų institucijų vykdomomis užduotimis. Pataisomis siekiama daugiau lankstumo: atsakingos institucijos galėtų veikti ten, kur iš tikrųjų atsiranda grėsmė, o ne tik iš anksto numatytose vietose. Tai ypač aktualu judantiems dronams, kurių skrydžio maršruto neįmanoma visiškai numatyti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

Rusijos dronai keičia keliones Ukrainoje: keleivius iš traukinių evakuoja kelis kartus per naktį, žuvo per 50 geležinkelininkų

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Instagram“ meta iššūkį „YouTube“: pradėjo bandyti iki 90 minučių vaizdo įrašus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Discord“ vieši pokalbiai netrukus gali atsirasti „Google“ paieškoje – ką svarbu žinoti Lietuvos naudotojams

Visi naujausi straipsniai →

Įgaliojimus taip pat siūloma išplėsti Estijos savanoriškajai gynybos organizacijai „Kaitseliit“ ir tam tikroms mokymo įstaigoms. Aviacijos, vidaus saugumo ir karinėms akademijoms būtų lengviau organizuoti mokymus bei techninius bandymus. Tokia teisė reikalinga tam, kad dronų kūrėjai galėtų įvertinti, kaip jų įrenginiai veikia nutrūkus ryšiui ar esant elektroniniams trikdžiams.

Vis dėlto Estijos institucijos pabrėžia, kad ryšio slopinimas liktų griežtai kontroliuojamas. Būtų reikalingas vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros institucijos išduotas dažnių leidimas. Pasiūlymai nesuteiktų kiekvienam infrastruktūros savininkui ar apsaugos darbuotojui neribotos teisės trikdyti šalia esančių žmonių mobiliojo ryšio. Esminis klausimas – kas, kokiomis aplinkybėmis ir kuriuose dažniuose galėtų veikti.

Ką tokia politika reiškia Lietuvai

Lietuvai aktuali pati rizika, kurią sprendžia Estija. Elektros, dujų ir degalų infrastruktūra sudaro regioninį tinklą, o oro erdvėje atsirandantys maži bepiločiai gali kelti iššūkių tradicinėms stebėjimo priemonėms. Panašių diskusijų Baltijos valstybėse daugėja, ypač po naujų incidentų ir intensyvėjančio dronų naudojimo kare Ukrainoje. Tačiau Estijos projektas savaime nekeičia Lietuvos teisės aktų.

Dronų aptikimas ir neutralizavimas yra skirtingos užduotys. Anksčiau rašėme, kodėl radarai gali supainioti bepiločius su paukščiais. Net aptikus tikslą, būtina įvertinti, ar ryšio slopinimas nepadarys daugiau žalos aplinkinėms civilinėms sistemoms. Elektroninės kovos priemonės todėl paprastai laikomos vienu, o ne vieninteliu apsaugos sluoksniu.

Mobiliojo ryšio slopinimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių ir civiliams, nes netinkamai naudojamos priemonės gali sutrikdyti aplinkines ryšio paslaugas, įrenginių navigaciją ar organizacijų darbą. Būtent dėl to reikalingos aiškios leidimų, dažnių ir atsakomybės procedūros. Kuo daugiau subjektų įgytų teisę naudoti tokią techniką, tuo svarbesnė tampa jų kompetencija, mokymai ir skirtingų institucijų koordinavimas. Naujoji Estijos iniciatyva mėgina rasti pusiausvyrą tarp operatyvaus saugumo poreikio ir radijo spektro apsaugos.

Tai taip pat technologinės pramonės klausimas. Estijos įmonėms, kuriančioms dronus ar kovos su jais įrangą, saugūs ir teisėti elektroninės kovos bandymai leistų patikrinti produktų atsparumą realistinėmis sąlygomis. Toks testavimas svarbus prieš siūlant sprendimus kariuomenei ar kritinių objektų apsaugos tarnyboms. Vis dėlto įstatymo pakeitimas pats savaime nesukuria naujo poligono ir negarantuoja pramonės plėtros – tam reikės atskiros infrastruktūros bei investicijų.

Estijos parlamento komitetas pasiūlė klausimą įtraukti į lapkričio 18 dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Iki galutinio priėmimo projekto turinys dar gali keistis. Taigi naujiena šiuo metu yra ne tai, kad Estijoje jau galima neribotai išjungti ryšį prie elektrinių, o tai, kad valstybė rengia aiškesnį teisinį mechanizmą, kaip ir kam leisti naudoti elektroninės kovos priemones kovojant su dronais.