Tinklų operacijų centras. Autentiška archyvinė nuotrauka, naudojama „CENSUS“ kibernetinio saugumo plėtrai iliustruoti.
„WhatsApp“ ir „Linux“ saugumo tyrimais garsėjanti „CENSUS“ plečiasi Vilniuje
Tarptautinė kibernetinio saugumo inžinerijos bendrovė „CENSUS“ paskelbė apie Vilniuje veikiančio padalinio plėtrą ir jo įtvirtinimą kaip Šiaurės Europos veiklos centro. Įmonė yra dirbusi su sudėtingų technologinių sistemų apsauga, prisidėjusi prie „Linux“ branduolio ir „WhatsApp“ saugumo bei dalijusis tyrimų rezultatais „Black Hat“ ir „DEF CON“ konferencijose. Naujas žingsnis rodo, kad Lietuva pritraukia ne tik klientų aptarnavimo, bet ir specializuotų saugumo inžinerijos projektų.
Lapkričio 4 d. „Investuok Lietuvoje“ pranešime nurodyta, kad „CENSUS“ padalinys „Census Labs LT“ pradėjo veikti 2026 metų pradžioje ir jau vykdo projektus klientams Baltijos šalyse. Dabartinė naujiena nėra pirmosios įmonės darbo dienos Lietuvoje paskelbimas – tai regioninio centro vaidmens sustiprinimas.
Įmonės pasaulinėje komandoje dirba apie 130 specialistų, o veikla vykdoma keliuose tarptautiniuose centruose. Pranešime nėra patvirtinto konkretaus naujų darbo vietų skaičiaus Lietuvoje, todėl jo nereikėtų išgalvoti. Tačiau bendrovė nurodo siekianti plėsti inžinerijos kompetencijas ir paslaugų teikimą Baltijos bei Šiaurės Europos rinkoms.
„CENSUS“ veikla apima saugumo architektūros projektavimą, grėsmių modeliavimą, realistiškus sistemų saugumo bandymus, tyrimus ir specializuotų apsaugos komponentų kūrimą. Tokie darbai skiriasi nuo paprasto antivirusinės programos diegimo: tikslas – suprasti, kaip sudėtinga sistema gali sugesti, būti neteisingai suprojektuota ar tapti pažeidžiama konkrečiose situacijose.
Kokius sudėtingus saugumo darbus bendrovė vykdo?
Įmonė taip pat vykdo vadinamuosius „red team“ bandymus, kuriuose saugumo ekspertai imituoja realistiškus puolėjų veiksmus pagal iš anksto suderintas taisykles. Tokie bandymai padeda organizacijoms įvertinti, ar jų apsauga veiktų ne tik teorijoje, bet ir praktiškai. Tai ypač aktualu finansų, energetikos, sveikatos ir gynybos sektoriams.
Įmonės vadovas Nikosas Tsagkarakis pabrėžia, kad Lietuva pasirinkta dėl inžinierių kompetencijų, inovacijoms palankios aplinkos ir stiprėjančio dėmesio gynybai bei atsparumui. „Investuok Lietuvoje“ pranešime taip pat minimas poreikis veikti pagal Europos Sąjungos saugumo ir atsparumo reglamentus.
Lietuviškas padalinys teiks paslaugas klientams keliuose regionuose, todėl jo sėkmė priklausys ne tik nuo Lietuvos užsakovų skaičiaus. Eksportuojama aukštos kvalifikacijos inžinerija gali būti ekonomiškai patraukli, tačiau konkurencija dėl specialistų šioje srityje yra didelė.
„CENSUS“ prisijungė prie Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos ir dalyvavo Kaune surengtose „Flaming Shield 2026“ veiklose. Bendrovės inžinieriai prisidėjo prie kibernetinio saugumo užduočių kūrimo ir dalyvavo pratybose. Ši veikla rodo praktinį ryšį su šalies kibernetinio atsparumo bendruomene.
Kodėl pasirinkta Lietuva ir kas žinoma apie plėtrą?
Investicijų projektą verta vertinti ir platesniame kontekste. Kibernetinės grėsmės tampa vis labiau susijusios su realia infrastruktūra: elektros tinklais, pramonės automatika, ryšių sistemomis ir transportu. Todėl vien programinės įrangos apsaugos dažnai nepakanka – reikia suprasti ir tai, kaip ji sąveikauja su fiziniais įrenginiais.
Neseniai rašėme apie ataką prieš ugniasienių serverius, kuri parodo, kodėl kritines sistemas svarbu testuoti iš anksto. „CENSUS“ pristatomas darbas yra viena iš profesionalios prevencijos krypčių, nors nėra tiesioginių duomenų, kad įmonė dalyvavo būtent tame tyrime.
Lietuvai svarbus ir reputacinis signalas: užsienio bendrovė pasirinko Vilnių regioninei veiklai, kuri remiasi aukšto lygio inžinerija. Tačiau naujienoje nereikia daryti išvados, kad čia jau sukurta šimtai darbo vietų ar perkeltas visas pasaulinis bendrovės verslas. Oficialūs duomenys tokių teiginių nepatvirtina.
Pažangūs saugumo projektai dažnai vykdomi konfidencialiai, todėl viešai matomų produktų pavyzdžių gali būti mažiau nei tradicinėje programinės įrangos bendrovėje. Vis dėlto ekspertų dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir atvirojo kodo saugumo projektuose leidžia įvertinti dalį jų techninės kompetencijos. Svarbu neskubėti kiekvienos ankstesnės komandos narių patirties priskirti visam naujam Vilniaus padaliniui.
Tokio tipo investicijos taip pat gali kelti spaudimą darbo rinkai. Patyrusių saugumo inžinierių poreikis didėja, o jų rengimas užtrunka. Bendrovės plėtra gali suteikti daugiau karjeros galimybių, tačiau nuo jos realaus masto priklausys, kiek darbuotojų reikės ir kokių specializacijų bus ieškoma. Šių skaičių oficialus pranešimas dar neatskleidžia.
Artimiausiu metu įdomiausia bus stebėti, kokia specialistų komanda susiformuos Vilniuje, su kokiomis institucijomis bendradarbiaus ir ar vietos inžinieriai įsitrauks į tarptautinius kibernetinių tyrimų projektus. Naujas centras gali tapti svarbia jungtimi tarp Lietuvos talentų ir aukštos vertės technologijų rinkos.
Nuotrauka: Sunnyhtho / Wikimedia Commons, CC BY 3.0. Autentiškas tinklų operacijų centro kadras, naudojamas kaip iliustracija, ne „CENSUS“ Vilniaus biuro fotografija.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Po audros generatorių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo 150 kartų: ar 400 eurų įrenginio pakanka namams?
2Graikija perka pirmuosius skraidančius tanklaivius: pasirašyta sutartis dėl 3+3 KC-390 lėktuvų
3Mokslininkai sukūrė nago dydžio lustą, gebantį atskirti susimaišiusią šviesą: kuo tai svarbu?
4„Google“ skandalas Suomijoje: iškirto 330 hektarų miško, policija pradeda tyrimą
5Šiąnakt Lietuvoje verta pakelti akis: Tauridų meteorai gali sužibėti ryškiais ugnies kamuoliais
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.