Po įtempto susitikimo Lenkijoje – sutarimas dėl JAV karių: Tuskas siūlo derybas su Nawrockiu

Sekite TechNaujienos Google

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po lapkričio 3 d. Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio paskelbė, kad svarbiausios valstybės institucijos sutaria dėl būtinybės tęsti darbą siekiant nuolatinio JAV karių buvimo Lenkijoje. Tai svarbi žinia politinės krizės metu, kai Tusko vyriausybė ir prezidentas Karolis Nawrockis smarkiai konfliktuoja dėl Konstitucinio Tribunolo. Vis dėlto saugumo klausimu pavyko rasti bent dalinį bendrą pagrindą.

Oficialiame Lenkijos vyriausybės pranešime Tuskas sakė, kad dalyviai sutiko su poreikiu telkti politines institucijas ir visuomenę saugumo klausimais. Premjeras taip pat pareiškė pasiūlęs prezidentui atskirą susitikimą, kuriame būtų galima aptarti, kaip sumažinti vidaus politinę įtampą.

Prezidentūra išlieka griežta dėl Tribunolo konflikto. Oficialioje prezidento informacijoje Nawrockis teigia, kad premjeras atsakingas už jo laikomus neteisėtus veiksmus teisme. Šis pareiškimas yra prezidento politinė ir teisinė pozicija, o ne galutinis nepriklausomo teismo sprendimas dėl premjero atsakomybės.

Nacionalinio saugumo taryboje aptarta ir nuolatinės JAV bazės Lenkijoje perspektyva. Prezidentas pareikalavo konkretesnės informacijos apie parengiamuosius veiksmus ir pabrėžė, kad, jo vertinimu, dabar egzistuoja palankus laikotarpis siekti tokio projekto. Tačiau naujienos apie sutarimą nereikėtų suprasti kaip jau pasirašytos sutarties dėl bazės statybos.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„WhatsApp“ ir „Linux“ saugumo tyrimais garsėjanti „CENSUS“ plečiasi Vilniuje

4 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA finansuotas palydovas „Otter“ prarastas orbitoje: gedimas neleido atkurti ryšio

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuva perka suomiškas BLOCKER jūrines minas: stiprinama Baltijos jūros gynyba

Visi naujausi straipsniai →

Ką Lenkijos politikai sutarė dėl JAV bazės?

Nuolatinis JAV pajėgų buvimas Vidurio Europoje Lenkijai svarbus kaip NATO atgrasymo ir reagavimo pajėgumų dalis. Tokiai bazei reikėtų ne vien politinio sutarimo, bet ir infrastruktūros, logistikos, teisinio statuso bei bendrų JAV ir Lenkijos karinių planų. Lenkijos politikų pozicijos gali palengvinti derybas, tačiau galutiniai sprendimai priklauso ir Vašingtonui.

Posėdis vyko intensyvių ginčų dėl Konstitucinio Tribunolo aplinkoje. Šią savaitę aštuoni teisėjai paskelbė sprendimus, kurių teisėtumą ginčija kita teismo dalis ir prezidento stovykla. Anksčiau išsamiai aptarėme šį teisinį ginčą. Jis tebėra neišspręstas, nors dalyviai sutaria dėl kai kurių išorinio saugumo tikslų.

Tuskas po susitikimo sakė, kad norėtų asmeninių derybų su Nawrockiu dar šią savaitę. Tokia iniciatyva galėtų sumažinti viešų kaltinimų skaičių, tačiau kol kas nėra patvirtinto bendro sprendimo, kuris išspręstų Tribunolo teisėjų paskyrimo ar įgaliojimų problemas. Todėl straipsnyje reikia aiškiai atskirti siūlomą susitikimą nuo faktiškai pasiekto susitarimo.

Konfliktas svarbus ir platesnei Europos saugumo architektūrai. Lenkija yra viena pagrindinių NATO rytinio flango valstybių ir logistikos jungtis tarp Baltijos valstybių bei kitų sąjungininkų. Politinė įtampa gali apsunkinti koordinavimą, ypač kai institucijų vadovai skirtingai vertina vieni kitų veiksmų teisėtumą.

Ar naujas pokalbis išspręs teismo krizę?

Lietuvai glaudus Lenkijos vyriausybės, prezidentūros ir kariuomenės bendradarbiavimas yra svarbus dėl regioninių gynybos planų. Neseniai skelbėme apie 11 valstybių karines pratybas Lenkijoje, kuriose numatytas ir Lietuvos dalyvavimas. Tokie projektai reikalauja nuoseklaus sąjungininkų institucijų darbo net vidaus politinių nesutarimų metu.

Saugumo tarybos posėdis taip pat parodė, kad abi Lenkijos valdžios stovyklos palaiko stiprią šalies gynybą ir mano, jog Rusijos keliamos grėsmės reikalauja dėmesio. Tai nereiškia, kad jos sutaria dėl visų grėsmių vertinimo aspektų ar dėl naudojamų politinių priemonių.

Artimiausias politinės situacijos rodiklis bus tai, ar Tuskas ir Nawrockis surengs tiesioginį susitikimą ir ar po jo paskelbs konkrečius sprendimus dėl institucinio konflikto. JAV bazės klausimu svarbiausia sekti oficialius abiejų valstybių dokumentus, o ne vien politines antraštes apie pasiektą sutarimą.

Dar viena svarbi detalė – Nacionalinio saugumo taryba yra prezidento patariamoji institucija. Ji gali padėti suderinti politines pozicijas ir išklausyti kariuomenės vadus, tačiau posėdžio pabaiga nereiškia, kad automatiškai priimtas privalomas sprendimas dėl naujos karinės bazės. Tokius projektus įgyvendina atitinkamos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su JAV partneriais.

Lenkijos vyriausybės ir prezidentūros pranešimų skirtumai taip pat parodo, kodėl svarbu palyginti abiejų pusių dokumentus. Vyriausybė daugiau dėmesio skiria institucijų telkimui ir galimam asmeniniam pokalbiui, o prezidentūra akcentuoja Tribunolo krizę ir konkretesnių veiksmų dėl JAV bazės poreikį. Abi pozicijos gali būti viešai patikrintos, nesutapatinant jų su jau įvykdytu susitarimu.

Taigi po įtempto tarybos posėdžio Lenkijoje išryškėjo dvi skirtingos tendencijos: bendras interesas stiprinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą ir toliau gilėjantis ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo. Vienos krypties pažanga savaime dar neišsprendžia kitos.

Nuotrauka: Europos Parlamentas / Wikimedia Commons, CC BY 2.0. Archyvinė Donaldo Tusko fotografija; tai ne lapkričio 3 d. posėdžio kadras.