Britų žvalgyba įspėja: iki 2028 m. DI gali padėti paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą

Sekite TechNaujienos Google

Jungtinės Karalystės nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) lapkričio 3 d. paskelbė perspėjimą: per artimiausius dvejus metus dirbtinio intelekto technologijos gali tapti įrankiu išpirkos reikalaujančioms kibernetinėms atakoms prieš kritinę infrastruktūrą. Valstybės ekspertai tokį scenarijų vertina kaip labai tikėtiną, tačiau tai nėra pranešimas, kad konkreti DI valdoma ataka jau įvyko.

Oficialiame NCSC pranešime institucijos vadovas Richardas Horne’as pabrėžia, kad daugelis organizacijų per ilgai taupė saugumo sąskaita. Naujausiame centro metų vertinime išskiriamos seniai žinomos programų spragos, silpna prisijungimų apsauga ir nepakankama kritinių sistemų priežiūra. DI gali padėti užpuolikams išnaudoti šias problemas greičiau.

NCSC techniniame rizikų vertinime nurodo, kad DI iš esmės keičia atakų mastą ir greitį. Piktavalių įrankiai gali padėti automatizuoti potencialių taikinių paiešką, silpnų vietų tikrinimą ir apgaulingų pranešimų kūrimą. Tačiau vien DI modelio naudojimas dar nereiškia, kad užpuolikas automatiškai sugebės perimti gerai apsaugotą sistemą.

Ką reiškia DI pagrįsta kibernetinė ataka?

Kritine infrastruktūra laikomos energetikos, vandens tiekimo, transporto, ryšių, sveikatos bei kitos visuomenės veiklai būtinos sistemos. Jų trikdymas gali sukelti ne tik duomenų praradimą, bet ir fizinį paslaugų sutrikimą. Todėl šiose srityse kibernetinio saugumo klaidos kartais turi rimtesnių pasekmių nei įprastos svetainės neveikimas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 minutės

„DigitalOcean“ DI klientų pajamos išaugo 288 proc.: bendrovė kelia 2027 metų augimo prognozę

4 min. skaitymo • prieš 17 minučių

NASA „Hubble“ aptiko trūkstamą deguonį 37 galaktikose: jis galėjo būti išstumtas į kosmosą

4 min. skaitymo • prieš 32 minutės

ES ruošia naujas elektronikos remonto taisykles: gali keistis atsarginių dalių ir programų prieinamumas

Visi naujausi straipsniai →

Ataskaitoje pabrėžiama, kad dalis problemų nėra naujos. Silpni slaptažodžiai, neįdiegtos pataisos ar neteisingai atvertos nuotolinio valdymo sąsajos naudojamos daugelį metų. DI gali tik padidinti užpuolikų gebėjimą atrasti tokius taikinius ir vienu metu atlikti daugiau veiksmų, todėl organizacijos turi sutvarkyti pagrindinius saugumo procesus dar prieš atsirandant sudėtingesniems įrankiams.

NCSC taip pat perspėja dėl vadinamojo šešėlinio DI. Tai situacija, kai darbuotojai be organizacijos kontrolės naudoja asmeninius DI įrankius ir ten perduoda konfidencialius duomenis ar vidinius dokumentus. Rizika kyla ne vien iš išorės: net geranoriškas darbuotojas gali atskleisti informaciją, jeigu organizacija neturi aiškių DI naudojimo taisyklių.

Prognozė apie 2028 metus remiasi rizikos tikimybės vertinimu, o ne tikslia atakos data. Jos tikslas – paskatinti ruoštis. Tokie vertinimai gali keistis tobulėjant gynybos priemonėms, technologijoms ir keičiantis nusikaltėlių gebėjimams. Todėl klaidinga būtų skelbti, kad Britanijos tinklai neišvengiamai bus paralyžiuoti.

Praktinės priemonės išlieka labai konkrečios: riboti administratorių teises, reguliariai diegti atnaujinimus, turėti atjungtas atsargines kopijas ir išbandyti atkūrimo procedūras. Pramoninėse sistemose taip pat svarbu atskirti valdymo tinklus nuo viešai prieinamo interneto ir stebėti neįprastas komandas.

Kaip apsisaugoti, kol grėsmė dar neišsipildė?

Neseniai rašėme apie Europoje tiriamus šaldymo įrangos sutrikimus. Nors ši istorija nėra susieta su NCSC prognozėje aprašytu būsimu DI scenarijumi, ji primena, kad kibernetiniai incidentai gali paveikti fizinius įrenginius ir realią veiklą.

Lietuvoje kritinių paslaugų operatoriams analogiškas pasirengimas taip pat svarbus. Ne kiekvienas JK paminėtas konkretus rizikos lygis tiesiogiai perkeliamas į Lietuvos sistemą, tačiau atakų metodų plitimas ir plačiai naudojamos programų spragos nesustoja ties valstybių sienomis.

NCSC žinutė nėra raginimas bijoti visų DI sistemų. Tie patys modeliai gali padėti gynybos specialistams aptikti įtartiną elgesį, susieti saugumo perspėjimus ir greičiau užlopyti spragas. Svarbiausia užtikrinti, kad automatizuotas reagavimas būtų kontroliuojamas, registruojamas ir prireikus atšaukiamas.

Kibernetinio saugumo analitikai taip pat skiria du grėsmių automatizavimo lygius. Pirmajame DI padeda žmogui greičiau sukurti sukčiavimo laišką ar išanalizuoti viešą informaciją. Antrajame autonominė sistema pati planuoja ir vykdo kelis veiksmus, prisitaikydama prie gautų rezultatų. Pastarasis scenarijus kelia daugiau klausimų dėl greičio ir masto, tačiau jo realios galimybės priklauso nuo įrankių prieigos ir apsauginių mechanizmų.

Įmonėms naudinga vertinti ne tik tikimybę patirti ataką, bet ir pasirengimą atkurti veiklą. Net jei įsilaužėliai trumpam perima vieną paslaugą, gerai segmentuotas tinklas ir patikrintos atsarginės kopijos gali sumažinti pasekmes. Todėl vadovybė turėtų reguliariai tikrinti, kaip incidento atveju veiks sprendimų priėmimas, klientų informavimas ir kritinių paslaugų atkūrimas. Tai pasirengimas ne tik DI atakoms, bet ir tradiciniams sutrikimams.

Saugumo ekspertams ypač svarbu stebėti tikrus atakų požymius, o ne vien naujų įrankių reklamas. Nesėkmingas įsilaužimo bandymas, automatiškai sugeneruotas sukčiavimo laiškas ir pilnas kritinės sistemos perėmimas turi skirtingą rizikos lygį. Jei visi jie vadinami „DI ataka“, skaitytojai gali prarasti gebėjimą įvertinti tikrąjį pavojų. Todėl kiekviename incidente reikia atskirai tirti techninį metodą, pasiektas teises ir realias pasekmes.

Nuotrauka: MarkJFernandes, Wikimedia Commons, CC0. Bendra kibernetinio saugumo iliustracija, ne realios atakos kadras.