NASA finansuotas palydovas „Otter“ prarastas orbitoje: gedimas neleido atkurti ryšio

Sekite TechNaujienos Google

NASA pranešė, kad jos finansuotos technologinės demonstracijos SSPICY kosminis aparatas „Otter“ nebegali būti atkurtas. Privačiai bendrovei „Starfish Space“ priklausantis palydovas po spalio 1 d. paleidimo trumpam užmezgė ryšį su Žeme, tačiau vėliau nustojo atsakyti. Kartu su operatoriumi atlikusi analizę NASA lapkričio 3 d. paskelbė, kad misijos atkurti nepavyks.

Oficialus NASA pranešimas pateikia neįprastą gedimo priežastį: aparate veikianti apsaugos nuo sutrikimų sistema klaidingai laiko radijo ryšį išjungtą. Ši programinė sistema skirta aptikti problemas ir reaguoti į jas, tačiau konkrečiu atveju pati tapo nepageidaujamo veikimo šaltiniu. Kadangi radijo ryšys neatsistato, inžinieriai negali nusiųsti aparatui pataisymų.

Tai nėra naujausio NASA mokslinio teleskopo praradimas ar Tarptautinės kosminės stoties incidentas. SSPICY yra technologinių bandymų programa, kuria NASA remia komercines kosmines bendroves. „Otter“ buvo pirmasis integruotas „Starfish Space“ erdvėlaivis, skirtas išbandyti palydovų aptarnavimo ir artėjimo prie objektų technologijas.

Misija turėjo priartėti prie neveikiančių JAV kilmės objektų žemojoje Žemės orbitoje ir juos apžiūrėti. Taip buvo siekiama patikrinti pažangias judėjimo, navigacijos, valdymo ir specialios manevravimo įrangos galimybes. Tokie gebėjimai ateityje galėtų padėti aptarnauti ar tikrinti kitus kosminius aparatus, taip pat geriau suprasti kosminių šiukšlių savybes.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„WhatsApp“ ir „Linux“ saugumo tyrimais garsėjanti „CENSUS“ plečiasi Vilniuje

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Po įtempto susitikimo Lenkijoje – sutarimas dėl JAV karių: Tuskas siūlo derybas su Nawrockiu

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuva perka suomiškas BLOCKER jūrines minas: stiprinama Baltijos jūros gynyba

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl klaidingai išjungtas radijas tapo lemtingas?

Kosmose ne visada pakanka tiesiog „perkrauti“ sistemą. Jei palydovo valdymo kompiuteris automatiškai išjungia siųstuvą ir imtuvą, antžeminės komandos gali neturėti jokio kanalo, per kurį būtų galima įvykdyti naują komandą. Dėl to atsparumas klaidingiems saugumo sistemos sprendimams yra vienas svarbiausių kosminės įrangos projektavimo klausimų.

NASA ir „Starfish Space“ analizėje nustatyta, kad po paleidimo aparatas jau buvo užmezgęs pradinį ryšį. Tai rodo, kad problema kilo ne vien dėl negalėjimo surasti palydovo ar dėl visiško jo nepaleidimo. Kritinis sutrikimas pasireiškė pradiniame paleidimo į eksploataciją etape, kai įjungiami, kalibruojami ir tikrinami skirtingi posistemiai.

Technologinių demonstracijų paskirtis – ne tik patvirtinti sėkmingai veikiančias idėjas, bet ir aptikti silpnąsias vietas, kurios galėtų turėti daug didesnę kainą vėlesnėse komercinėse misijose. NASA pabrėžė, kad ir toks rezultatas suteikia vertingų inžinerinių pamokų. Vis dėlto net ir bandymo misijos praradimas reiškia, kad suplanuoti orbitiniai eksperimentai nebus atlikti.

„Otter“ buvo sukurtas kaip aptarnavimo aparatas su pažangiomis orientavimo bei manevravimo technologijomis ir judančia robotine konstrukcija. Tikslas – padėti ateityje pasiekti objektus orbitoje, prie jų priartėti ir saugiai atlikti suplanuotas operacijas. Tokiai veiklai reikalingi itin tikslūs jutikliai bei autonominės sistemos, bet jų darbas priklauso ir nuo patikimo ryšio.

Sėkmingas palydovų aptarnavimas galėtų pratęsti kai kurių kosminių aparatų darbą arba sumažinti poreikį paleisti naujus, jeigu esamą techniką galima saugiai apžiūrėti ar pataisyti. Tai taip pat svarbu sparčiai didėjančiai žemosios orbitos palydovų populiacijai, kur net vieno sugedusio aparato likimas gali turėti poveikį kitoms misijoms.

Kam NASA reikėjo mažojo aptarnavimo palydovo?

Ši nesėkmė nesustabdo visų NASA vykdomų mažųjų palydovų programų. „Starfish Space“ planuoja kitose misijose toliau rinkti duomenis apie palydovų aptarnavimo technologijas. Anksčiau portale analizavome naujas NASA kosminių aparatų technologijas; SSPICY atvejis parodo, kodėl patikimumas yra tiek pat svarbus, kiek naujos funkcijos.

Svarbu nesuplakti šios istorijos su nevaldomu aparato kritimu į Žemę. NASA paskelbė, kad misijos aparatas neatkuriamas dėl ryšio problemos, tačiau tai savaime nereiškia, kad palydovas iš karto prarado orbitą. Informacija apie jo tolesnę trajektoriją ir gyvavimo trukmę turi būti skelbiama atskirai.

Ši misija atskleidžia ir autonomijos paradoksą. Palydovai turi gebėti apsaugoti save be nuolatinio ryšio su Žeme, nes signalai gali dingti arba vėluoti. Tačiau automatinis saugiklis turi būti suprojektuotas taip, kad klaidingas jo suveikimas neatimtų galimybės atkurti ryšį. Todėl atsarginiai režimai ir valdymo kanalai yra ne mažiau svarbūs nei pagrindinių jutiklių tikslumas.

NASA neįvardijo tokio gedimo kaip visų komercinių palydovų aptarnavimo sistemų problemos. Kiekviena misija turi skirtingą programinę įrangą ir apsaugos architektūrą. Todėl šio įvykio pamokos pirmiausia svarbios konkrečiai „Otter“ programai, nors bendrieji patikimumo principai aktualūs daugeliui kosminių projektų.

SSPICY istorija – geras priminimas, kad sudėtingiausių technologijų nesėkmės kartais prasideda nuo palyginti nedidelės programinės sąlygos. Net ir sukurta apsaugai, ji turi veikti taip, kad palydovas išliktų pasiekiamas ir būtų įmanoma jį atkurti.

Viršelis – DI sukurta redakcinė kosminių aparatų iliustracija. Ji nėra tikra SSPICY ar „Otter“ misijos fotografija.