„Starlink“ naudotojus daugiau nei 100 šalių galėjo sekti per reklamas: tyrimas atskleidė šnipinėjimo schemą

Sekite TechNaujienos Google

„Starlink“ palydovinio interneto naudotojai daugiau nei 100 šalių galėjo būti stebimi pasitelkiant interneto reklamų aukcionus. Spalio 27 dieną paskelbtame „Reuters“ tyrime nurodoma, kad kibernetinio saugumo bendrovės „TrendAI“ specialistai nustatė neįprastą reklamos pirkimo mastą, kurį šeši su tyrimu susipažinę šaltiniai susiejo su Izraelio bendrove „Discover-Tech“.

Pagal tyrėjų surinktus duomenis, su šia bendrove siejamas reklamos pirkėjas daugiau nei 100 valstybių buvo didžiausias reklamos vietos pasiūlymų teikėjas, kai reklama turėjo pasiekti „Starlink“ ryšiu besinaudojančius įrenginius. Toks elgesys kėlė įtarimų, nes komercinei reklamai neįprasta dideliais mastais taikytis į interneto prieigą pagal konkretų ryšio tiekėją, ypač karinių konfliktų regionuose.

„Starlink“ palydovinis ryšys tapo svarbia Ukrainos kariuomenės komunikacijų priemone. Todėl galimybė nustatyti terminalų naudotojų tinklo vietą ar susieti interneto identifikatorius su konkrečiais įrenginiais turi ir karinę reikšmę. Viešai paskelbti duomenys savaime neįrodo, kad konkreti Ukrainos karių pozicija tokiu būdu buvo identifikuota.

Kaip reklamos sistema gali tapti sekimo priemone

Interneto reklamų rinkoje skelbimo vieta dažnai parduodama per realaus laiko aukcioną. Per labai trumpą laiką daugybei reklamos pirkėjų perduodami techniniai duomenys apie lankytojo įrenginį, ryšio aplinką ir kitus požymius. Kai tokie duomenys renkami ilgai, galima susieti atskirus apsilankymus ir sudaryti naudotojo judėjimo bei veiklos profilį.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 6 minutės

Lietuvoje svarstoma gaminti 40 mm oro gynybos sistemų dalis: „Hanwha“ susitarė su keturiomis įmonėmis

3 min. skaitymo • prieš 26 minutės

Suomijos ir Norvegijos vadovai tiesiogiai kalbėjosi su Putinu: aptarė derybas dėl karo Ukrainoje

2 min. skaitymo • prieš 46 minutės

Iranas patvirtino Lietuvos piliečių sulaikymą: URM siekia konsulinio kontakto su dviem moterimis

Visi naujausi straipsniai →

Toronto universiteto „Citizen Lab“ spalio 15 dieną paskelbtame techniniame tyrime teigiama, kad „Discover-Tech“ reklaminė infrastruktūra buvo naudojama šnipinėjimo programoms platinti. Tyrėjai dokumentavo įsilaužimus į „Al Jazeera“ naudojamus įrenginius, kurių metu buvo panaudota „Candiru“ šnipinėjimo programa ir vadinamoji nulinio paspaudimo ataka.

Tokio tipo atakos skirtumas nuo įprastos sukčiavimo nuorodos yra esminis: naudotojui nereikia paspausti reklamos ar savanoriškai įsidiegti failo. Tyrime aprašoma schema gali pradėti atakos grandinę įrenginiui gavus specialiai parinktą skelbimą. Vien reklamos parodymas neįrodo, kad įrenginys buvo užkrėstas.

„Citizen Lab“ teigia analizavusi milijardus reklamos aukcionų įrašų ir užfiksavusi skelbimus jautriuose tinkluose, susijusiuose su valstybės institucijomis, kariuomene, tarptautinėmis organizacijomis ir žiniasklaida. Remiantis tyrėjų duomenimis, „Google“ ir dalis kitų reklamos technologijų bendrovių apribojo arba nutraukė „Discover-Tech“ prieigą prie savo sistemų.

Kas patvirtinta, o kas tebėra tiriama

„TrendAI“ savo spalio 15 dienos ataskaitoje neįvardijo „Discover-Tech“, o įtartiną reklamos pirkėją žymėjo kodiniu pavadinimu „Shadow-Earth-79“. „Reuters“ šaltiniai teigia, kad specialistai jį siejo su Izraelio bendrove, tačiau kompanija ir jos vadovai į žurnalistų užklausas neatsakė. „SpaceX“ taip pat nepateikė komentaro.

Viešai paskelbti tyrimai patvirtina reikšmingą interneto reklamos sistemos saugumo problemą: infrastruktūra, sukurta komerciniam taikymui, gali būti pritaikyta žmonių sekimui ir atakoms. Kiek „Starlink“ naudotojų buvo realiai identifikuota arba užkrėsta, turimi duomenys neleidžia patikimai nustatyti.

„Citizen Lab“ tyrėjai nurodo išanalizavę keturis milijardus „Discover-Tech“ reklamos aukcionų įrašų. Per keturis mėnesius bendrovės skelbimai pasirodė beveik 200 tūkst. skirtingų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių. Tyrėjų vertinimu, reklaminė infrastruktūra buvo naudojama prietaisų identifikatoriams rinkti, tačiau skelbimo parodymas konkrečiame tinkle nėra įrodymas, kad kiekvienas ten esantis žmogus buvo sąmoningai pasirinktas kaip taikinys.

Reklamos identifikatoriai gali būti derinami su IP adresais, įrenginio techninėmis savybėmis ir kitais duomenimis. Surinkus pakankamai įrašų, vienas įrenginys gali būti atpažįstamas skirtingose programėlėse. Tai paaiškina, kodėl realiojo laiko reklamos aukciono duomenys vertingi ne tik rinkodarai, bet ir žvalgybai.

„Reuters“ šaltinių teigimu, kai kurios didelės organizacijos jau pradėjo vidines patikras, siekdamos nustatyti, ar jų darbuotojai galėjo patekti į tokių kampanijų akiratį. Pranešimuose nėra viešai patvirtinto paveiktų Lietuvos institucijų arba konkrečių „Starlink“ terminalų sąrašo.

Ši istorija turi sąsajų su anksčiau aprašytais „Starlink“ ginčais Ukrainoje, tačiau susijusi su visiškai kita technologine rizika – ne ryšio naudojimo taisyklėmis, o reklamos duomenų panaudojimu. Ankstesnė „TechNaujienos.lt“ publikacija nagrinėjo atskirą „SpaceX“ ir Ukrainos nesutarimą.