Britanija siūlo iki 75 proc. nuolaidą kibernetinei apsaugai: pradėta nauja paramos programa

Sekite TechNaujienos Google

Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė paramos programą, kuria siekiama padėti mažesnėms organizacijoms stiprinti skaitmeninę apsaugą. Pradedama teikti nuolaida „Cyber Essentials“ saugumo sertifikavimui, kai kurioms įmonėms ir labdaros organizacijoms sieksianti iki 75 proc. Tai konkreti valstybės finansuojama priemonė, skirta mažinti pagrindinių kibernetinės apsaugos veiksmų kainą.

NCSC lapkričio 3 d. pranešime nurodoma, kad programa skirta tam tikrų kategorijų mažoms organizacijoms, kurioms kibernetinio saugumo konsultacijos ir sertifikavimo sąnaudos sudaro finansinę naštą. Nuolaidų dydis ir tinkamumas priklauso nuo atitikties konkrečioms taisyklėms, todėl teiginys, kad kiekvienas JK gyventojas gauna 75 proc. nuolaidą, būtų netikslus.

„Cyber Essentials“ remiasi penkiais pagrindiniais aspektais: ugniasienių konfigūracija, saugiu sistemų nustatymu, vartotojų prieigos kontrole, apsauga nuo kenksmingos programinės įrangos ir reguliariu saugumo pataisų diegimu. Tai nėra pažadas apsaugoti nuo visų pasaulio kibernetinių atakų. Pagrindinis tikslas – sumažinti dažniausiai pasitaikančias ir gana lengvai išnaudojamas spragas.

Kokią apsaugą suteikia „Cyber Essentials“?

Mažos įmonės neretai turi kelis darbuotojus, o techniniai procesai išskaidyti tarp skirtingų paslaugų tiekėjų. Kai nėra vieno už saugumą atsakingo žmogaus, net paprastas programinės įrangos atnaujinimas gali būti atidėtas mėnesiams. Tokios problemos didina riziką, kad pasenusi įranga arba silpna paskyra taps įsilaužimo pradžia.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

Šiąnakt Lietuvoje verta pakelti akis: Tauridų meteorai gali sužibėti ryškiais ugnies kamuoliais

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

CERN atveria mokslinių publikacijų sistemą: nauja platforma gali pasiekti 2,5 mln. tyrėjų

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

Po įsilaužimų į bankus Pietų Korėja svarsto naują nacionalinę kibernetinio saugumo instituciją

Visi naujausi straipsniai →

Valstybinė parama gali turėti praktinį poveikį, jei ji padeda organizacijai ne tik gauti sertifikatą, bet ir įgyvendinti pakeitimus. Pavyzdžiui, naudingiau pakeisti neapsaugotą nuotolinę prieigą ir parengti atsarginių kopijų strategiją, nei tiesiog sumokėti už auditą, kurio rekomendacijos liks neįgyvendintos.

Britanijos iniciatyva įdomi ir kitoms Europos šalims, nes smulkus verslas dažnai sudaro didelę tiekimo grandinės dalį. Silpna mažo tiekėjo apsauga gali atverti kelią ir į didesnės įmonės sistemas, jei tarp jų yra techninės integracijos bei plataus lygio prisijungimo teisės.

Tačiau nuolaida pati savaime nekompensuoja visų ilgalaikių kibernetinio saugumo išlaidų. Organizacijai toliau gali reikėti atnaujinti įrangą, mokyti darbuotojus ir vykdyti periodines patikras. Svarbu vertinti ne vien pirmojo sertifikavimo kainą, bet ir nuolatinį saugumo palaikymą.

Kodėl svarbiausios priemonės gali būti gana paprastos?

Anksčiau pateikėme praktinius veiksmus po duomenų nutekėjimo. Smulkiosioms organizacijoms naudinga šiuos principus pritaikyti dar prieš incidentą: naudoti daugiapakopę autentifikaciją, apriboti prieigos teises ir turėti aiškų atsakingų asmenų sąrašą.

Programos aktualumas Lietuvai yra labiau politinis ir praktinis pavyzdys, ne tiesioginė finansinė nauda Lietuvos įmonėms. Ši britų schema nėra ES masto subsidija, todėl Lietuvos verslas negali automatiškai tikėtis tokios pačios nuolaidos. Vis dėlto toks modelis galėtų būti naudingas svarstant nacionalines saugumo skatinimo priemones.

Kol kas patvirtinta, kad JK paskelbė naują finansinės pagalbos mechanizmą. Toliau reikės stebėti, kiek organizacijų juo pasinaudos ir ar jos pasieks realų saugumo pagerėjimą, kuris matuojamas ne vien išduotų sertifikatų skaičiumi.

Smulkiam verslui saugumo sertifikavimas gali būti ir būdas sustiprinti pasitikėjimą tiekimo grandinėje. Didelės įmonės vis dažniau reikalauja, kad jų partneriai pateiktų įrodymų apie įdiegtas pagrindines apsaugos priemones. Todėl paprastas sertifikatas kartais padeda dalyvauti viešuosiuose ar privačiuose konkursuose, tačiau jis neturėtų būti laikomas universalia saugumo garantija visoms situacijoms.

Organizacijai, norinčiai pasinaudoti nuolaida, svarbu iš anksto įsivertinti, ar ji atitinka programos kriterijus. Pavyzdžiui, gali būti nustatytos ribos pagal darbuotojų skaičių, veiklos pobūdį arba ankstesnį sertifikavimą. Taip pat verta patikrinti, kurios išlaidos kompensuojamos, o kurios lieka pačiai organizacijai. Net ir su valstybės pagalba saugumas reikalauja nuolatinio dėmesio.

Kitas svarbus aspektas – darbuotojų mokymai. Ugniasienė ir programų atnaujinimai negali visiškai apsaugoti, jei darbuotojas atiduoda prisijungimo duomenis sukčiui. Todėl saugumo kultūra turėtų apimti aiškias įtartinų laiškų tikrinimo, incidentų pranešimo ir nuotolinio darbo taisykles. Tokios priemonės dažnai kainuoja mažiau nei sudėtingi technologiniai sprendimai, bet gali sumažinti daugelį dažnų rizikų.

Lietuvos įmonėms tokios iniciatyvos gali būti naudingos kaip pavyzdys svarstant vidaus saugumo biudžetą. Net be specialios valstybės nuolaidos verta skirti išteklių reguliariems atnaujinimams, atsarginėms kopijoms ir darbuotojų mokymams. Svarbiausia – kiekvienai priemonei priskirti atsakingą asmenį ir periodiškai tikrinti, ar ji iš tiesų veikia. Vienkartinis auditas neturėtų pakeisti kasdienės saugumo praktikos. Tai aktualu ir labai mažoms organizacijoms, kurios neturi atskiro IT skyriaus.

Nuotrauka: Juan Pablo Olmo, Wikimedia Commons, CC BY 2.0. Iliustracinis apsaugotas kompiuteris, ne konkrečios programos dalyvio įranga.