Kaip patikrinti DI nuotraukos kilmę naudojant „Content Credentials“?

Sekite TechNaujienos Google

Dirbtiniu intelektu sukurtos nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti tokie tikroviški, kad vien keistų rankų, šešėlių ar veidų paieška nebėra patikimas tikrinimo metodas. Viena naudingiausių priemonių yra „Content Credentials“ tikrinimo sistema, kuri gali parodyti, ar faile išsaugota informacija apie jo sukūrimą ir redagavimą. Tačiau tokios informacijos nebuvimas savaime neįrodo, kad vaizdas yra netikras.

Būtent šis skirtumas tampa svarbus, kai socialiniuose tinkluose išplinta tariamos nelaimės, politikų pasisakymai ar garsenybių vaizdo įrašai. Internetas skatina greitą dalijimąsi, o kiekvienas persiuntimas atskiria vaizdą nuo jo pradinio konteksto. Tada svarbiausia ne spėlioti pagal vieną detalę, bet išsiaiškinti, iš kur turinys atsirado ir kas jį patvirtino.

Pirmas žingsnis – rasti ankstyviausią prieinamą publikaciją. Patikrinkite, ar tą patį vaizdą paskelbė institucija, įvykio liudininkas arba patikima redakcija. Nuotraukų atvirkštinė paieška gali atskleisti, kad tariamai naujas vaizdas iš tiesų publikuotas prieš kelerius metus. Net autentiškos nuotraukos gali būti panaudotos melagingam įvykiui iliustruoti.

Ką iš tiesų gali atskleisti vaizdo detalės

Generuojant vaizdus kartais pasitaiko nenatūralių atspindžių, netaisyklingų tekstų, skirtingų objektų kontūrų ar nesuderinamo apšvietimo. Tačiau šiuolaikiniai modeliai dalį šių klaidų jau ištaiso, o prastos raiškos autentiškas vaizdo įrašas taip pat gali turėti trikdžių. Todėl vienas pirštas, keistas šešėlis ar sulietas užrašas nėra galutinis įrodymas.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 9 minutės

Kaip buvo įveikta „Enigma“: šifravimo mašina, kurios kodai atrodė beveik neįveikiami

2 min. skaitymo • prieš 19 minučių

1946 metų ENIAC svėrė dešimtis tonų: kaip atrodė vienas pirmųjų elektroninių kompiuterių?

2 min. skaitymo • prieš 29 minutės

Pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje: kodėl „Apollo 11“ kompiuteris buvo silpnesnis už šiuolaikinę buitinę techniką?

Visi naujausi straipsniai →

Jei įraše žmogus kalba, tikrinkite, ar lūpų judesiai atitinka garsą, ar nėra nenatūralių šuolių tarp kadrų ir ar matomas žmogus iš tiesų pasisakė tokiame kontekste. Užfiksuotas neatitikimas yra pagrindas aiškintis toliau, o ne automatinis verdiktas, kad viskas sukurta DI. Vaizdo suspaudimas ir vaizdo skambučio trikdžiai gali sukelti panašių efektų.

Patikimesnė priemonė yra dokumentuojama turinio kilmė. C2PA standartu paremti „Content Credentials“ įrašai gali saugoti pasirašytą informaciją apie naudojamą programinę įrangą ir atliktus redagavimo veiksmus. Tačiau ne kiekviena kamera ar programa tokius duomenis kuria; be to, dalijantis per platformas metaduomenys kartais pašalinami. Tikrinant svarbu suprasti, ką įrašas patvirtina ir ko ne.

Trijų žingsnių patikra prieš dalijantis

Pirmiausia nustatykite, kas pateikė vaizdą ir kada. Jeigu pranešime nėra datos, vietos ar pirminės publikacijos, tai jau priežastis neskubėti. Antra, ieškokite nepriklausomo patvirtinimo: oficialių pareiškimų, kitų to paties įvykio kadrų, liudininkų arba patikimų žiniasklaidos šaltinių. Trečia, atidarykite ne tik ekrano nuotrauką, bet ir originalų failą, jeigu jis prieinamas.

Atskira kategorija – sukčių vaizdo ir garso klastotės. Jomis gali būti mėginama įtikinti žmogų pervesti pinigus arba atskleisti prisijungimo duomenis. Net jei ekrane matomas pažįstamas asmuo, finansinį prašymą reikėtų patvirtinti kitu, iš anksto žinomu ryšio kanalu. Svarbiau patikrinti patį prašymą negu bandyti iš akies nustatyti, ar klastotė tobula.

Ši tema glaudžiai susijusi su asmeninių duomenų apsauga: duomenų saugumo incidentai primena, kad sukčiai gali turėti tikros informacijos, kuria manipuliuoja kurdami patikimumo įspūdį. Todėl tikroviškas veidas, tikslus vardas ar įtikinamas tekstas neturėtų pakeisti nepriklausomos patikros.

Tikrinant „Content Credentials“ svarbu suprasti, kas iš tiesų pasirašoma skaitmeniniu būdu. Patikrinimo sistema gali nurodyti, kokia programa sukūrė arba redagavo failą ir kokie redagavimo žingsniai užregistruoti. Tačiau ji pati neatlieka nepriklausomo žurnalistinio fakto tikrinimo: net techniškai autentiškai užfiksuotas failas gali vaizduoti inscenizuotą sceną arba būti paskelbtas su klaidingu aprašymu. Taip pat skaitmeninis parašas nepatvirtina visų vaizdo konteksto teiginių.

Pabandykite į patikros įrankį įkelti originalų failą, o ne socialinio tinklo ekrano nuotrauką. Ekrano nuotrauka dažniausiai tampa nauju failu, kurio ankstesni metaduomenys nebūtinai išlieka. Jei randama kilmės informacija, peržiūrėkite jos dalis ir atkreipkite dėmesį, ar pažymėtas generatyvinio DI naudojimas, redagavimas ar tik kameros užfiksuotas turinys. Vien faktas, kad faile yra „Content Credentials“, nereiškia, jog jis nebuvo redaguotas.

Kai kilmės duomenų nėra, vertingiausia papildoma patikra yra paieška pagal patį vaizdą ir jo kontekstą. Jei tariamas įvykis vyko konkrečią dieną, žiūrėkite, ar tokie pat objektai, oro sąlygos, vietos detalės ir institucijų pranešimai sutampa. Vaizdo įrašui galima patikrinti kelis aiškius kadrus atskirai. Generatyvinio DI aptikimo programėlės pateikia tik tikimybinį vertinimą, todėl vien jų skaitinis balas nėra pakankamas pagrindas skelbti įrašą suklastotu.

Žurnalistiniame darbe teisinga atskirti tris išvadas: „patikrinta ir patvirtinta“, „surasta požymių, kad vaizdas pakeistas“ ir „nepavyko patvirtinti kilmės“. Trečioji kategorija nėra tas pats, kas DI klastotė.

Galutinė taisyklė paprasta: apie nuotraukos ar vaizdo įrašo autentiškumą sprendžiama pagal įrodymų visumą. Jeigu patikimo kilmės šaltinio nėra ir tvirtinimas kelia rimtų abejonių, korektiška jį vadinti nepatvirtintu, o ne neabejotinai tikru ar dirbtiniu.