Ukrainos fronte robotai jau atlieka 25 tūkst. misijų per mėnesį: Lietuva – milijardinės karinių technologijų programos dalis

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos kariuomenės robotizacija sparčiai plečiasi: vien rugpjūtį antžeminės bepiločių sistemų platformos atliko 25 143 logistikos ir evakuacijos misijas. Tuo pat metu rugsėjo 19 d. Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad tarptautinė IT koalicija, kurios viena steigėjų yra Lietuva, per trejus metus Ukrainos pajėgoms skyrė 1,85 mlrd. eurų. Šie skaičiai pasakoja dvi skirtingas, bet technologiškai susijusias istorijas: žmones pavojinguose maršrutuose pakeičiančius robotus ir infrastruktūrą, be kurios skaitmenizuotas karas negalėtų vykti.

Šie skaičiai žymi du skirtingus karo pokyčio mastelius. Vienas matuojamas tūkstančiais kasdien į frontą vykstančių automatizuotų tiekimo reisų, kitas – milijardais eurų, investuojamų į ryšį ir karines informacines sistemas. IT koalicijos biudžetas nėra robotų pirkimo programa. Tačiau jo prioritetai leidžia suprasti, kodėl be patikimo ryšio ir veiksmų koordinavimo net ir gausėjantis bepiločių platformų parkas negalėtų tapti reguliaria kariuomenės darbo dalimi.

Remiantis Ukrainos gynybos ministerijos rugsėjo 7 d. duomenimis, DELTA sistemoje nuo metų pradžios iki rugsėjo pradžios užfiksuota apie 112 tūkst. antžeminių robotų logistikos ir evakuacijos misijų. Sausį jų buvo 7 511, liepą – 19 940, o rugpjūtį – 25 143. Per septynis mėnesius mėnesinis misijų skaičius padidėjo 3,3 karto. Skaičių augimas leidžia matyti ne demonstracinį pavienių prototipų naudojimą, o vis dažniau kartojamas logistines operacijas. Vien misijų apskaita neparodo jų sėkmės, tačiau atskleidžia, kaip sparčiai kariuomenė plečia šios technikos taikymą.

Robotų misijos: šaudmenys, maistas ir sužeistųjų evakuacija

Kas slypi už 25 tūkst. misijų? Tai ne 25 tūkst. kovinių atakų ir ne 25 tūkst. skirtingų robotų. Ministerijos statistika apima užregistruotus logistikos ir evakuacijos išvykimus. Platformos gabena šaudmenis, vandenį, maisto davinius ir kitus krovinius į pavojingas pozicijas, o atgal gali išvežti sužeistuosius. Tokiu būdu dalis maršrutų įveikiama nesiunčiant žmonių kartu su kroviniu.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Šis mitybos pokytis biologinį amžių gali sumažinti net 4 metais per 4 savaites

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvos muitinė jau naudoja dirbtinį intelektą: krovinių patikroje – naujas technologijų vaidmuo

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Mokslininkė ištyrė Vilniaus oro taršą: iš kur atkeliauja suodžiai?

Visi naujausi straipsniai →

Šių platformų reikšmė atsiskleidžia paskutiniuose tiekimo maršruto kilometruose. Ten, kur kelią nuolat stebi priešininko dronai, įprasta kelionė su šaudmenimis ar vandeniu gali baigtis prarasta transporto priemone ir įgula. Antžeminis robotas leidžia kroviniui judėti be vairuotojo pačioje pavojingiausioje atkarpoje. Tai keičia logistikos organizavimą: svarbus tampa ne tik vieno reiso pajėgumas, bet ir galimybė dažnai kartoti mažesnius reisus, iš anksto numatyti grįžimo maršrutus bei turėti pasirengusią remonto ir operatorių grandį. Kiekvienas nutrūkęs ryšio kanalas ar įklimpusi važiuoklė tokiame modelyje virsta tiesioginiu tiekimo sutrikimu.

Ukrainos ministerijos pristatytas „TerMIT“ yra konkretus tokios technologijos pavyzdys. Tai vikšrinė ukrainietiška platforma, kurios deklaruojama naudingoji apkrova siekia iki 300 kilogramų. Skirtingos konfigūracijos skirtos tiekimui, medicininei evakuacijai, inžinerinėms ir kitoms užduotims. Ministerija 2025 m. paskelbė leidusi atnaujintą modelį naudoti ginkluotosiose pajėgose.

Dar viena svarbi detalė: birželio 18 d. Ukrainos gynybos ministerija paskelbė susitarimą su Vokietija dėl bendros „TerMIT“ gamybos Vokietijoje. Numatoma gaminti ir Ukrainos pajėgoms perduoti kelis tūkstančius šių robotų, projektą finansuojant Vokietijai. Tai gamybos ir tiekimo planas, o ne patvirtinimas, kad visas numatytas kiekis jau pristatytas. Plačiau apie kitą Europos robotikos projektą anksčiau rašėme straipsnyje apie „GEREON“ robotų serijinės gamybos pradžią.

„TerMIT“ istorijoje reikšmingas ne vien 300 kilogramų krovinys. Planuojama gamyba Vokietijoje rodo, kad Ukrainos sukurtų platformų tiekimas peržengia pavienių vietos dirbtuvių ribas. Fronte tokių sistemų vertė priklauso nuo to, ar galima greitai pakeisti sugadintą važiuoklę, aprūpinti dalinius atsarginėmis dalimis ir parengti naujus operatorius. Būtent tai skiria sėkmingą prototipo demonstraciją nuo technikos, kurią galima siųsti į pavojingą maršrutą kasdien. DELTA statistikoje misijos neskirstomos pagal konkrečius modelius, todėl „TerMIT“ čia yra dokumentuotas šios robotų klasės pavyzdys, o ne visų rugpjūčio reisų vykdytojas.

Lietuvos vaidmuo: kur nukreipta 1,85 mlrd. eurų IT koalicijos parama?

Naujausias istorijos akcentas – rugsėjo 19 d. Ukrainos gynybos ministerijos paskelbta trejų metų IT koalicijos ataskaita. Koalicija įsteigta 2023 m. rugsėjo 19 d. Ramšteino formato susitikime, o pradinę deklaraciją pasirašė Ukraina, Lietuva, Estija, Liuksemburgas, Belgija, Danija ir Latvija. Jai vadovauja Estija bei Liuksemburgas; Ukrainos ministerijos teigimu, šiuo metu šalis bendradarbiauja su 17 valstybių partnerių.

Per trejus metus partneriai skyrė 1,85 mlrd. eurų. Iš jų 728 mln. eurų numatyta plačiajuosčio ryšio radijo stotims, padedančioms daliniams palaikyti ryšį ir valdyti dronų operacijas. Dar 445 mln. eurų tenka palydoviniam ryšiui, siekiant jo patikimumo ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Šios dvi kryptys kartu sudaro 1,173 mlrd. eurų, tačiau likusios lėšos nėra vienas atskiras projektas: jos apima įvairius skaitmeninius ir saugumo poreikius.

Koalicijos veikla taip pat apima taktinių vadaviečių įrangą, kibernetinio saugumo padalinius, duomenų centrus, debesijos infrastruktūrą bei karines informacines sistemas. Tarp ministerijos įvardytų produktų – DELTA, „Army+“, „Reserve+“, „Impulse“ ir kiti sprendimai. Finansuojamas technologijų diegimas, licencijos, įranga ir specialistų mokymai. Ministerija nurodo, kad tarptautinių kibernetinio saugumo standartų mokymai finansuoti daugiau nei 1 200 dalyvių.

Finansavimo proporcijos iškalbingos: daugiau kaip 1,17 mlrd. eurų tenka vien radijo stotims ir palydoviniam ryšiui. Tai primena, kad bepiločių sistemų gausėjimas didina kariuomenės priklausomybę nuo stabilaus duomenų perdavimo. Nutrūkus ryšiui, net techniškai tvarkinga platforma gali nepasiekti pozicijos, o vadavietės netekti aktualios informacijos. DELTA, kurioje registruojamos ir antžeminių robotų misijos, yra vienas iš IT koalicijos remiamų skaitmeninių produktų. Koalicijos paskelbti 1,85 mlrd. eurų – bendras partnerių finansavimas ryšiams bei IT sistemoms, o ne Lietuvos vienos įnašas ar antžeminių robotų pirkimų suma.

Šis skirtumas svarbus ir vertinant platesnį Europos saugumo paveikslą. Kaip jau nagrinėjome analizėje apie Ukrainos F-16 eksploatacijos iššūkius, aukštos klasės ginkluotės naudojimas prieš palyginti pigius dronus kelia išteklių ir priežiūros klausimų. O NATO kovos su dronais planų apžvalga parodo, kodėl Aljanso diskusijose vis dažniau svarstomi masinės gamybos, perėmimo kainos ir sistemų integravimo klausimai. Tai susijusios karo technologijų tendencijos, bet ne vienos bendros programos dalys.

Pramonės pusėje Europoje atsiranda ir naujų raketų projektų: rugsėjį pristatytos „SQUALL“ sparnuotosios raketos analizėje aptarėme deklaruojamą didesnį nei 300 km nuotolį ir planuojamą masinės gamybos modelį. Kita vertus, antžeminių robotų užduotis paprastai daug mažiau pastebima: pristatyti vandenį arba evakuoti sužeistąjį ten, kur pilotuojamas transportas būtų itin pažeidžiamas.

Lietuvai svarbu ir praktinis pasirengimas. Anksčiau rašėme apie Lietuvoje vykusius antidroninių sistemų bandymus Pabradėje bei NATO pratybose Baltijos regione nagrinėtas dronų karo pamokas. Šie pavyzdžiai rodo kitą tos pačios technologinės problemos pusę – kariuomenėms tenka ne tik įsigyti platformų, bet ir mokytis jas atpažinti, apsaugoti, valdyti bei įtraukti į bendrą operacijų sistemą.

Ukrainos patirtis iškelia klausimą ir Lietuvai: ar kariuomenės logistika ruošiama veikti aplinkoje, kurioje kiekvieną transporto priemonę gali stebėti ir atakuoti dronas? Vien tik įsigyti robotų nepakaktų. Reikėtų spręsti, kokius krovinius jie gabentų, kaip pasiektų priedangose esančias pozicijas, kas atkurtų prarastą ryšį ir per kiek laiko būtų pakeista sugadinta platforma. Tai konkretūs kariuomenės organizavimo, o ne vien technologijų pirkimo klausimai.

Rugpjūčio 25 143 misijos rodo, kokį mastą tokios sistemos įgauna Ukrainoje. IT koalicijos finansavimo struktūra savo ruožtu atskleidžia didelį ryšio ir duomenų infrastruktūros poreikį. Lietuvai, kaip vienai koalicijos steigėjų, šios dvi patirtys suteikia galimybę nagrinėti ne atskirą robotą ar radijo stotį, o visą aprūpinimo procesą – nuo užduoties skyrimo iki krovinio pristatymo. Būtent jo veikimas priešo dronų stebimame fronte yra praktinis klausimas, į kurį teks ieškoti atsakymų ir NATO kariuomenėms.