Mokslininkė ištyrė Vilniaus oro taršą: iš kur atkeliauja suodžiai?

Sekite TechNaujienos Google

Vilniaus oro taršą lemia ne vien sostinėje važinėjantys automobiliai ar kūrenami pastatai. Lietuvos mokslininkės atliktas tyrimas parodė, kad šaltuoju metų laiku vidutiniškai 46 proc. Vilniaus ore esančios juodosios anglies koncentracijos lemia tolimoji oro masių pernaša. Kitaip tariant, reikšminga dalis šių suodžių miestą pasiekia iš kitų regionų.

Rezultatus pristatė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkė dr. Agnė Minderytė. Rugsėjo 18 d. FTMC pranešė apie jos apgintą disertaciją, kurioje aiškintasi, kokį poveikį juodosios anglies koncentracijai turi vietiniai taršos šaltiniai ir didelius atstumus įveikiančios oro masės.

Tyrimas svarbus ir gyventojams, ir už oro kokybę atsakingoms institucijoms: norint sumažinti taršą, pirmiausia reikia suprasti, kiek jos susidaro pačiame mieste, o kiek atkeliauja iš svetur.

Vilniuje – 46 proc., Varšuvoje – dar daugiau

Juodoji anglis – degimo metu susidarančių smulkių dalelių sudedamoji dalis. Ji gali patekti į atmosferą iš transporto, kietojo kuro ir kitų degimo šaltinių. Oro srautai šias daleles perneša toli nuo jų susidarymo vietos, todėl vien miesto oro matavimai ne visuomet atskleidžia, iš kur tarša atkeliavo.

Naujausi straipsniai

6 min. skaitymo • prieš 3 minutės

Ukrainos fronte robotai jau atlieka 25 tūkst. misijų per mėnesį: Lietuva – milijardinės karinių technologijų programos dalis

4 min. skaitymo • prieš 32 minutės

Šis mitybos pokytis biologinį amžių gali sumažinti net 4 metais per 4 savaites

3 min. skaitymo • prieš 52 minutės

Lietuvos muitinė jau naudoja dirbtinį intelektą: krovinių patikroje – naujas technologijų vaidmuo

Visi naujausi straipsniai →

A. Minderytės tyrime nagrinėti du miestai – Vilnius ir Varšuva – bei dvi regioninės vietovės: Preila Lietuvoje ir Hiltemosa Pietų Švedijoje. Siekiant įvertinti oro masių kelią, matavimai buvo derinami su atmosferos pernašos modeliavimu, pasitelkiant FLEXPART ir HYSPLIT modelius.

Paaiškėjo, kad šaltuoju metų laiku tolimoji oro masių pernaša vidutiniškai sudarė 46 proc. juodosios anglies koncentracijos Vilniuje ir 53 proc. Varšuvoje. Tai rodo, kad net dideliuose miestuose dalį šio teršalo kiekio lemia procesai už miesto ribų.

Svarbi išlyga: 46 proc. rodiklis netaikomas visai Vilniaus oro taršai ar visiems metų laikams. Jis apibūdina būtent juodosios anglies koncentraciją tirtomis šaltojo sezono sąlygomis. Tyrimas taip pat nereiškia, kad visas atkeliaujantis kiekis būtinai susidarė už Lietuvos ribų – tolimoji pernaša ir konkreti taršos kilmės valstybė nėra tas pats.

Kodėl vietinių priemonių gali nepakakti?

Miesto sprendimai – nuo mažiau taršaus šildymo iki transporto išmetamųjų teršalų mažinimo – gali sumažinti vietoje susidarančios juodosios anglies kiekį. Tačiau jie savaime nesustabdo teršalų, kuriuos atneša oro masės iš kitų regionų. Todėl oro kokybės politika turi remtis ne tik koncentracijos matavimu, bet ir taršos kilmės analize.

Tai nereiškia, kad vietinės priemonės neveiksmingos. Priešingai: atskyrus vietinį ir atkeliaujantį teršalų indėlį, lengviau įvertinti, kokį rezultatą duoda konkretūs sprendimai ir kur būtinas platesnis bendradarbiavimas.

Juodoji anglis aktuali ne vien oro kokybės specialistams. Ji sugeria Saulės spinduliuotę ir veikia atmosferos šiluminę pusiausvyrą, todėl jos šaltinių nustatymas svarbus ir klimato tyrimams.

TechNaujienos.lt anksčiau rašė ir apie ore aptiktus silikonų junginius, kurių paplitimas pasirodė didesnis, nei manyta. Abu tyrimų pavyzdžiai primena, kad nematomos oro sudėties pokyčius atskleidžia tik kryptingi matavimai ir tinkamai interpretuojami duomenys.

A. Minderytės darbo pagrindinė žinia – miestų oro kokybė nėra vien jų pačių teritorijoje susidarančios taršos rezultatas. Vilniaus 46 proc. rodiklis padeda aiškiau suprasti problemos mastą, tačiau kartu primena, kad kiekvieną taršos rodiklį būtina vertinti pagal konkretų teršalą, sezoną ir tyrimo sąlygas.