Šis mitybos pokytis biologinį amžių gali sumažinti net 4 metais per 4 savaites

Sekite TechNaujienos Google

Ar vos mėnuo pakeistos mitybos gali turėti tokį poveikį organizmui, kad jo biologinio amžiaus rodikliai atrodytų keleriais metais jaunesni? Australijos mokslininkų atlikta analizė parodė būtent tokio dydžio skirtumą tarp dviejų mitybos grupių. Ryškiausias rezultatas užfiksuotas žmonėms, kurie valgė daugiau angliavandenių, mažiau riebalų, tačiau visiškai neatsisakė gyvūninių produktų.

Vis dėlto ketveri metai šiame tyrime reiškia apskaičiuoto biologinio amžiaus įverčio skirtumą tarp grupių, o ne įrodymą, kad dalyvių organizmai per keturias savaites iš tiesų atjaunėjo ketveriais metais. Tyrėjai pabrėžia, kad tokį rezultatą galėjo lemti greitai į mitybą reaguojantys sveikatos rodikliai.

Sidnėjaus universiteto mokslininkų originalus tyrimas mokslo žurnale „Aging Cell“ pirmą kartą paskelbtas 2026 m. balandžio 27 d. Jame nagrinėti keturių savaičių kontroliuojamo mitybos eksperimento duomenys.

Ką mokslininkai pakeitė žmonių lėkštėse?

Tyrėjai analizavo 104 žmonių nuo 65 iki 75 metų duomenis. Dalyviai atsitiktinai paskirstyti į keturias grupes, o visus patiekalus keturioms savaitėms jiems paruošė ir pristatė tyrimo komanda. Tai leido geriau kontroliuoti, ką žmonės valgė. Dalyviams nereikėjo skaičiuoti kalorijų – iš pateiktų patiekalų jie galėjo valgyti pagal apetitą.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 39 minutės

Ukrainos fronte robotai jau atlieka 25 tūkst. misijų per mėnesį: Lietuva – milijardinės karinių technologijų programos dalis

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuvos muitinė jau naudoja dirbtinį intelektą: krovinių patikroje – naujas technologijų vaidmuo

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Mokslininkė ištyrė Vilniaus oro taršą: iš kur atkeliauja suodžiai?

Visi naujausi straipsniai →

Visuose keturiuose racionuose baltymai sudarė 14 proc. energinės vertės, tačiau skyrėsi jų kilmė ir angliavandenių bei riebalų proporcijos. Dvi grupės valgė ir augalinį, ir gyvūninį maistą: pusė baltymų buvo gyvūninės kilmės. Kitose dviejose grupėse 70 proc. baltymų buvo augalinės kilmės. Kiekvienas šių variantų turėjo daugiau riebalų ir mažiau angliavandenių arba, priešingai, mažiau riebalų ir daugiau angliavandenių.

Ryškiausiai išsiskyrė mišrios mitybos grupė, kuriai buvo skirta daugiau angliavandenių ir mažiau riebalų. Lyginant su mišrios, riebesnės mitybos grupe ir atsižvelgiant į pradinius skirtumus, jos biologinio amžiaus įvertis po keturių savaičių buvo maždaug 3,5–4,1 metų mažesnis. Rezultatas priklausė nuo pasirinkto skaičiavimo varianto. Riebesnės mišrios mitybos grupėje reikšmingų pokyčių nenustatyta.

Pusiau vegetariškose grupėse taip pat pastebėta mažesnio biologinio amžiaus įverčio kryptis, palyginti su riebesnės mišrios mitybos grupe, tačiau ne visi skirtumai buvo statistiškai reikšmingi. Taigi šis eksperimentas neleidžia teigti, kad viena konkreti dieta visiems dalyviams suteikė identišką rezultatą.

Dar vienas svarbus dalykas: daugiau angliavandenių šiame tyrime nereiškė daugiau saldumynų, cukraus ar baltos duonos. Tyrėjai rėmėsi daugiausia mažai apdorotais produktais, o palankesnius įverčius gavusios grupės suvartojo daugiau skaidulų. Rezultatų negalima automatiškai perkelti į racioną, kuriame gausu rafinuoto cukraus.

Ar tai reiškia, kad senėjimą galima atsukti atgal?

Biologinis ir chronologinis amžius – ne tas pats. Chronologinis amžius skaičiuojamas nuo gimimo, o biologinis šiuo atveju buvo apskaičiuotas pagal sveikatos matavimus. Mokslininkai naudojo Klemeros–Doubalo metodą (KDM), kuris sujungia su amžiumi susijusius rodiklius, tarp jų kraujospūdį, gliukozės, insulino ir cholesterolio duomenis bei kūno sudėties matavimus. Analizėje naudoti du šio metodo variantai.

Šie rodikliai gali pakisti gerokai greičiau nei pats ilgalaikis organizmo senėjimo procesas. Pavyzdžiui, pasikeitus valgiaraščiui, per kelias savaites gali pasikeisti kraujo riebalų, cukraus ar kraujospūdžio rodikliai. Kadangi jie naudojami biologinio amžiaus skaičiavimui, pagerėję matavimai gali gerokai sumažinti galutinį įvertį.

Patys tyrimo autoriai įspėja, kad keturių savaičių rezultatai neįrodo tikro senėjimo proceso atsukimo ar ilgesnės gyvenimo trukmės. Nežinoma, ar pokyčiai išliktų sugrįžus prie ankstesnės mitybos ir ar jie sumažintų su amžiumi susijusių ligų riziką. Tyrimo dalyviai buvo palyginti sveiki vyresnio amžiaus žmonės, todėl rezultato taip pat negalima laikyti universaliu visoms amžiaus grupėms.

Biologinio amžiaus sąvoka vis dažniau pasirodo ir vartotojų technologijose. TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie „Apple Watch“ pristatytą „sveikatos amžiaus“ funkciją, kuri taip pat remiasi tam tikrais žmogaus būklės rodikliais, bet nėra tiesioginis tikrojo biologinio amžiaus įrodymas.

Šio eksperimento išvada gerokai konkretesnė už pažadą „atjaunėti per mėnesį“: pakeitus mitybos sudėtį, vyresnių žmonių sveikatos rodikliai gali pasikeisti jau per keturias savaites. Tačiau norint žinoti, ar tai iš tiesų keičia ilgalaikę senėjimo eigą, reikės kur kas ilgesnių tyrimų.