NATO pratybos Baltijos jūroje tapo perspėjimu Europai: senos taisyklės nebeveikia

NATO pratybose Švedijai priklausančioje Gotlando saloje ukrainiečių dronų operatoriai parodė, kad Vakarų kariuomenės vis dar sunkiai prisitaiko prie sparčiai pasikeitusio karo pobūdžio. Pratybų metu ukrainiečiai, veikę kaip puolamoji pusė, kelis kartus privertė stabdyti pratybų eigą, nes Švedijos pajėgos nesugebėjo efektyviai reaguoti į dronų atakas. Pasak naujienų agentūros „Associated Press“ ir jos kalbintų ekspertų, tai siunčia griežtą perspėjimą NATO.

NATO bando suprasti, kaip pasikeitė karas

Dvi pastarąsias savaites vykusios didelio masto „Aurora 26“ pratybos rengtos strategiškai svarbioje Gotlando saloje Baltijos jūroje. Jose dalyvavo Švedijos, JAV ir Ukrainos pajėgos. Kaip skelbia ten dalyvavusi naujienų agentūra „Associated Press“, pratybų metu buvo imituotos situacijos, kai viena iš NATO rytinio flango valstybių susiduria su grėsmėmis, sabotažu bei galimu puolimu.

Kaip teigia naujienų agentūros kalbintas vienas iš ukrainiečių dronų operatorių, per pratybas Švedijos kariams teko kelis kartus stabdyti veiksmus ir iš naujo vertinti savo taktiką. Anot jo, realiomis karo sąlygomis tokios klaidos būtų reiškusios didelius nuostolius.

Ukrainiečiai pratybose atliko agresoriaus vaidmenį ir demonstravo taktikas, kurias šiandien naudoja fronte prieš Rusijos pajėgas. „Associated Press“ teigimu, tai tapo savotiška pamoka NATO šalims, kurios vis dar bando prisitaikyti prie itin greitai besikeičiančio dronų karo pobūdžio.

Dronų grėsmė verčia iš naujo įvertinti galimybes

Pastaraisiais mėnesiais NATO nerimą kelia ne tik pats karas Ukrainoje, bet ir augantis nestabilumas Baltijos regione. Netoli NATO sienų daugėja incidentų, susijusių su dronais.

Dėl šių priežasčių Švedijos kariuomenės vadas generolas Michaelis Claessonas „Associated Press“ teigė, kad Vakarų valstybės dabar priverstos labai greitai mokytis tiek dronų, tiek kovos prieš juos taktikos. Pasak jo, Ukrainos kare sukaupta patirtis rodo, kad karių išlikimas mūšio lauke vis labiau priklauso nuo gebėjimo likti nepastebėtiems ir apsisaugoti nuo bepiločių sistemų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Taline iškils 7 mln. eurų dronų laboratorija: spręs vieną didžiausių Europos problemų

Treniruojasi viename svarbiausių taškų Baltijos regione

Didelis dėmesys pratybose skirtas būtent Gotlando salai, kuri laikoma strategiškai itin svarbia vieta Baltijos jūroje. Sala yra tarp Rusijai priklausančio Kaliningrado ir Švedijos teritorijos, todėl jos kontrolė leistų stipriai paveikti judėjimą visame regione.

Pasak generolo M. Claessono, Rusija teoriškai galėtų bandyti užimti šią nedidelę NATO teritorijos dalį tam, jog patikrintų viso Aljanso reakciją. Būtent todėl čia vykusios pratybos vertinamos ne tik kaip mokymai, bet ir kaip pasirengimas galimiems ateities scenarijams regione.

Taigi šios pratybos tapo ne tik karinių mokymų dalimi, bet ir dar vienu aiškiu signalu, kad dronų technologijos ir dabartiniai kariniai konfliktai iš naujo apibrėžia galimas grėsmes Europai ir verčia NATO permąstyti ir keisti savo gynybos strategijas.

Be to, dronų galimybės auga itin sparčiai, todėl hipotetiniuose scenarijuose atsiranda prielaidos, jog ateities konfliktuose būtent bepiločių sistemų atakos galėtų tapti lemiamu spaudimo įrankiu.

Plačiau apie tai: Niūrus analitikų scenarijus Lietuvai: kaip Rusija per 90 dienų priverstų kapituliuoti